Nors ir keista bei kraupu, bet XXI amžiuje tokią dilemą sprendžia nemažai moterų sportininkių, kurioms tenka išgyventi didžiulius košmarus, kai „normalumo“ kriterijus nustatęs pasaulis jas apšaukia vyrais ir reikalauja neleisti dalyvauti varžybose.
Pasaulio sportas jau ne vienus metus narplioja opią temą, kuri, panašu, ateityje gali peraugti į nemenką karą.
Pietų Afrikos Respublikos (PAR) bėgikė per pasaulio čempionatą Londone iškovojo 1500 m bronzą ir 800 m rungties auksą, o tada pareiškė, kad hiperandrogenizmo tema jai visiškai neįdomu.
„Tai tarsi situacija, kai klausaisi muzikos ir visada groja ta pati melodija. Viskas tęsiasi beveik 9 metus ir tai – nuobodu. Aš neturiu tam laiko. Šita situacija yra nuo 2009 metų", - sakė sportininkas.
Ir C.Semenya yra teisi dėl temos tęstinumo.
Moters sąvoka per sporto varžybas aidėjo ir Rio de Žaneiro olimpiadoje. Kai C.Semenya iškovojo auksą 800 m bėgiko rungtyje, ji buvo apšaukta „ne moterimi“.
Hiperandrogenizmo arba kitaip – testosterono pertekliaus tema sporto pasaulyje nėra nauja, bet ji vis dar – tarsi tabu. C.Semenya tapo savotiška vėliavneše sportininkų, kurioms nustatytas hiperandrogenizmas.
Moteris nuo 2009 metų išgyveno daugybę nemalonių akimirkų – turėjo įrodyti, kad yra moteris, o tada tyrimo rezultatai netikėtai pateko į viešumą. C.Semenya nėra vienintelė tokia sportininkė.
Yra ir daugiau moterų ar merginų, kurioms teko išgyventi košmarus, nors Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF) ir neturėjo įrodymų, kad jų fiziologinė būklė suteikia kokių nors pranašumų.
Kol Sporto arbitražo teismas (CAS) laikinai nesustabdė IAAF nurodymų, jos sulaukdavo labai keistų IAAF laiškų.
Iškėlė rimtą ultimatumą
„Associated Press“ per Rio žaidynes sporto gerbėjus supažindino su dar viena sportininke, kurios istorija – šokiruojanti.
„Jauna sportininkė, kuri dabar varžosi Rio, visada save laikė tokia pat mergaite, kaip ir visos. Ji dievina bėgimą. Bet Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF) pasakė jai, kad ji – kitokia. Po šių žodžių jos karjera gali baigtis“, – rašė „Associated Press“.
Redakcija iškart pabrėžė, kad negali minėti sportininkės pavardės, sporto rungties ar kitų detalių, kurios leistų nustatyti jos tapatybę.
Ši sportininkė po medikų išvadų greitai sulaukė labai keisto IAAF laiško, kuris buvo pažymėtas ženklu „konfidencialu“. Laiško turinys – šokiravo. Jame buvo nurodyti du pasirinkimai: atsiduoti į glėbį medicinos ekspertų tarybos, kuri rekomenduotų operaciją ar gydymą vaistais, kad sumažintų testosterono kiekį, arba baigti karjerą.
Kitaip tariant, ji atsidūrė už IAAF įstatymo ribų. IAAF taisyklėse nurodoma, kad organizacija turi užtikrinti garbingą būdą varžytis, taip užkertant kelią sportininkėms, turinčioms pernelyg aukštą testosterono lygį, dėl kurio jos būna tiesiog pajėgesnės.
Tiesa, medicinos mokslas dar nėra įrodęs, kad hiperandrogenizmas gali lemti geresnius sportinius rezultatus.
Nusitaikė tik lengvoji atletika
Po tyrimų daktaras Gabrielis Dolle'as pabrėžė, kad sportininkė nėra įtariama dopingo vartojimu, nors testuose ir yra nukrypimų nuo normos. IAAF medicinos padalinio direktorius nurodė, kad jos kraujo ir šlapimo mėginiuose aptiktas testosterono lygis, kaip moteriai, „nenormaliai aukštas“.
G.Dolle'as teigė, kad sportininkei nustatyta diagnozė, kelianti daugybę diskusijų, – hiperandrogenizmas.
Jeigu sportininkė nebūtų bėgikė, ji galbūt niekada ir nebūtų sužinojusi apie sutrikimą. Būtent IAAF yra pažymėjusi, kad tiriant dopingą būtų ieškoma ir hiperandrogenizmo.
Kelionės – pas medikus
„Associated Press“ jos tuometinis treneris teigė, kad mergina buvo priblokšta išgirdusi apie hiperandrogenizmą. „Ji negalėjo suprasti. Buvo ištikta šoko. Pasakiau: „Tu nesi viena. Yra ir kitų“, – pasakojo treneris.
IAAF laiškas sportininkei reiškė labai rimtus pokyčius gyvenime. Jai teko daug keliauti, bendrauti su medikais, lankytis užsienio klinikose, kur buvo atliekami testai po testų.
Sportininkei galbūt teko priimti ir visiškai gyvenimą keičiančius sprendimus. Kitoms – irgi, bet šie yra dangstomi tokia paslapties skraiste, kad sudėtinga suvokti, kaip IAAF elgiasi su moterimis, kurioms nustatytas hiperandrogenizmas.
Drausti ar leisti?
C.Semenya tokioms sportininkėms tapo pavyzdžiu ir simboliu. Ji nuolat sulaukia nemalonių replikų, nes iš kitų išsiskiria ir išvaizda, ir fizinėmis galimybėmis.
C.Semanya sėkmė ir dominavimas pasaulio bendruomenę privertė svarstyti, ar leidimas varžytis moterims, kurių testosterono lygis geroka aukštesnis nei įprasta, teisingas ir garbingas. O gal hormonų nulemti ir rezultatus pagerinantys efektai yra tiesiog natūralus pranašumas, kaip kitos gamtos dovanos: krepšininkų ūgis ar didelės plaukikų pėdos?
Sporto visuomenė iškėlus tokį klausimą skyla į dvi dalis. Vieni remiasi tuo, kad medikai negali šimtu procentų atsakyti, ar hiperandrogenizmas lemia pranašumą prieš kitas sportininkes. Kiti klausia, ar garbinga liepti sportininkėms nutraukti karjeras.
Treti – nusiteikę kovingai. Jie mato tik vieną būdą – draudimą.
Metė iššūkį organizacijai
Viešai nežinoma, kiek hiperandrogenizmo paveiktų moterų varžosi Rio, tačiau, pasak „AP“, bent 14 sportininkių turėjo įveikti IAAF nustatytus procesus.
2014 metais G.Dolle'o ir kitų medicinos ekspertų pateiktoje studijoje skaičiuojama, kad septynios iš tūkstančio elitinių moterų sportininkių gali turėtų neįprastai aukštą testosterono lygį – 140 kartų didesnį nei įprasta pasaulyje.
IAAF šiuo metu negali spausti sportininkių, kurioms nustatytas hiperandrogenizmas. Dėl Sporto arbitražo teismui (CAS) pateiktos bylos IAAF nuostatai laikinai sustabdyti. Būtent tai ir atvėrė šioms sportininkėms kelią į Rio de Žaneirą. Joms nereikėjo dirbtiniu būdu kontroliuoti testosterono lygio.
Už tai jos turėtų padėkoti Indijos sprinterei Dutee Chand, kuri pateikė apeliaciją, kai buvo suspenduota. D.Chand taip pat įsiuto, nes jos, kaip ir C.Semanya, medicininės detalės pateko į viešumą..
„Dievas per mane nutarė keisti taisykles, – sakė D.Chand, kuri dalyvavo 100 m bėgimo varžybose, bet nepateikė jokių staigmenų.
„Kai sužinojau apie savo problemas, ši tema jau buvo vieša. Visi mane palaikė“, – sakė dvidešimtmetė.
Neturi pinigų – negali apsiginti
„Associated Press“ agentūrai pavyko gauti IAAF laišką, kuris buvo pateiktas anksčiau minėtai sportininkei ir jos treneriui. Laišką pateikė buvęs federacijos atstovas, pats dalyvavęs kuriant taisykles.
IAAF 2011 metais pristatė specialią programą, kuri buvo sukurta po C.Semenya skandalo, kilusio per pasaulio čempionatą Berlyne. Tada afrikietė iškovojo auksą.
Ir kol vieni liejo pyktį ant C.Semenya, IAAF sulaukė daugybės kritikos, nes nutekino labai intymią informaciją apie jos lyties tyrimus.
„AP“ šaltinis teigė, kad naujosios taisyklės nutaikytos į sportininkus iš besivystančių šalių, kurie nėra labai išsilavinę ar tiesiog neturi pinigų, kad galėtų teisiškai prieštarauti federacijai. Jie verčiami arba sutikti su gydymu, arba baigti karjerą.
Per IAAF tyrimą sportininkas negali varžytis. Treneriai įprastai viešai meluoja ir sako, kad sportininkės patyrė traumą.
Privertė keliauti vieną
IAAF laiške nurodė tyrimus, kuriuos privalės atlikti sportininkė. Jie skirti tam, kad būtų nustatyta aiški jos būklės priežastis. Sportininkė turėjo išvykti į kitą sostinę, kur susitiko su G.Dolle'u. Tada įvyko dvi kelionės į klinikas Nicoje, Prancūzijoje. Viską apmokėjo IAAF, pasakojo sportininkės treneris, kurio vardo „AP“ taip pat neatskleidžia.
Pirmą kartą IAAF netgi sumokėjo už lydinčio asmens kelionę, tačiau antrą kartą atsisakė. Kelionė įvyko rugpjūčio pradžioje. Jie nenorėjo, kad kas nors keliautų su ja.
„Nenorėjau, kad ji būtų viena. Ji nemokėjo gerai kalbėti prancūziškai. Bijojau, kad ji nieko nesupras. Pasakiau: „Prieš imdama vaistus, paskambink man. Nedaryk nieko.“ Medikai sakė: „Visa tai – jos gerovei.“ Bet aš maniau, kad ji yra gera tokia, kokia yra, – pasakojo merginos treneris. – Jie sakė, kad testus darė dėl to, kad nori padėti. Galbūt jai ir pateikė detalių, bet ji nieko nesuprato. Ji tik žinojo, kad turi atlikti testus, jeigu nori grįžti į lengvąją atletiką. Ji sutiko, nes jie to norėjo.“
Po antrosios kelionės iš Nicą iš G.Dolle'o gautas laiškas pasiūlė du būdus: operaciją arba gydymą chemija. Treneris jai patarė nelįsti po chirurgo skalpeliu. Jis bijojo negrįžtamų pasekmių.
„Pasakiau jai: „Negalime rizikuoti. Juk išpjaus tai, ką tau davė Dievas. Kai išpjaus, tai bus amžiams“, – pasakojo treneris.
Diskriminuoja moteris
Kitos sportininkės rinkosi chirurgą. 2013 metais medikai Nicoje paskelbė, kad operavo keturias hiperandrogeniškas moteris, kurių amžius – nuo 18 iki 20 metų. Visos jos – iš kaimų, kalnuotų regionų ar besivystančių šalių. Joms buvo pašalintos lytinės liaukos ir iš dalies pašalintas klitoris.
Sportininkėms buvo pranešta, kad operacija veikiausiai gerokai sumažins jų sportinius laimėjimus, bet federacija paliks teisę dalyvauti turnyruose. Medikai skelbė, kad jie moterims į varžybas leido sugrįžti po vienų metų.
„AP“ kalbintas treneris mano, kad šios taisyklės diskriminuoja moteris, nes apie tokias taisykles vyrams net negalvojama.
„Jie baudžia moteris. Nėra jokio įstatymo, kuris nušalintų vyrą už tai, kad jis – vyriškesnis už kitus“, – piktinosi treneris.
Išgyveno sunkų periodą
Sporto specialistas taip pat pabrėžė, kad IAAF nepateikė svarbių detalių apie operaciją ar vaistų terapiją. Esą atletėms tik pasakoma, kad jų testosteronas bus sulygintas su kitų moterų.
„Ji man sakė: „Aš myliu šį sportą, todėl renkuosi vaistus“, – pasakojo treneris.
Jo auklėtinė tęsė treniruotes. Mergina tiesiog desperatiškai troško bėgti, bet gydymas turėjo šalutinių padarinių.
Ji priaugo svorio, o netrukus ėmė „dvokti“, daug prakaituoti, nors dažnai prausėsi, naudojo kvepalus ir dezodorantus. Kvapas pranyko, kai baigėsi gydymas, pridūrė treneris.
Sportininkės gydymą prižiūrėjo jos šalies medikas, kuris visą informaciją siuntė IAAF.
Suteikė laiko įrodyti savo tiesą
Kai IAAF jai galiausiai uždegė žalią šviesą, mergina buvo labai patenkinta. Dabar ji stebi situaciją sporto pasaulyje. CAS nepanaikino, o tik laikinai sustabdė IAAF nurodymus. Federacija iki 2017 metų liepos mėnesio privalėjo pateikti įrodymus, kad aukštas testosterono lygis suteikia gerokai didesnį pranašumą hiperandrogenizmu pasižyminčioms moterims. IAAF to nepadarė, tačiau ruošiasi pateikti faktus artimiausiu metu.
„Dabar ji laisva, tačiau nuo pirmosios dienos bijo, nes bet kada gali būti vėl nušalinta. Ji tarsi į kalinta, nes laukia, kol nutiks kažkas bloga. Ji klausia: „Ar jie mane vėl sustabdys? Ar privers vartoti daugiau vaistų?“, – pasakojo treneris.
„Associated Press“ straipsnį dienraštis „Lietuvos rytas“ ir portalas lrytas.lt publikavo ir prieš metus, kai kilo skandalas dėl C.Semenya rezultatų.
