Tą dieną vyks visų keturių distancijų varžybos – ir moterys, ir vyrai įveiks 20 km ir 50 km nuotolius. Moterys 50 km žingsniuose pirmą kartą planetos pirmenybių istorijoje.
„Nežinau, kodėl taip nusprendė Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF). Matyt todėl, kad dabar yra ypač aktualus moterų ir vyrų lygių galimybių klausimas. Jau netolimoje ateityje pasaulio čempionatų programoje turėtų atsirasti ir moterų dešimtkovės rungtis, o 2024 m. olimpinių žaidynių programoje – sportinio ėjimo mišrių estafečių 4x5 km varžybos. Iš pradžių IAAF per pasaulio čempionatą 50 km moterų ėjimo distancijoje nustatė ypač aukštą 4 val. 6 min. normatyvą, kai pasaulio rekordas yra 4 val. 8 min. Nė viena ėjikių neįvykdė šio normatyvo. Tada IAAF, iki čempionato likus porai savaičių, normatyvą palengvino iki 4 val. 30 min. Jį įvykdė penkios sportininkės, kurios rungtyniaus Londone. Jos visos, kurios nebūtinai net įveiks 50 km distanciją (užteks ir 48 km), bus apdovanotos medaliais. Net penkta finišavusi sportininkė dar gaus ir 10 tūkst. svarų piniginę premiją.
Mano auklėtinė Brigita Virbalytė– Dimšienė tiesiai šviesiai sako, kad ėjikės buvo apgautos, nes jų ne viena būtų įvykdžiusi lengvesnį normatyvą. Brigita taip pat. Dar 2010-aisiais per tradicines tarptautines varžybas Bergame (Italija) ji 50 km nuotolį nuėjo per 4 val. 25 min. 21 sek., pasiekė Lietuvos rekordą ir ketvirtą rezultatą per visą pasaulio lengvosios atletikos istoriją. Tai – vyrų sporto meistro normatyvas“, – sako Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos prezidentas alytiškis Kastytis Pavilonis.
– Ar dabar, kai pasaulio čempionatų programoje atsirado moterų 50 km distancija, kokią rungtį vėliau rinksis jūsų auklėtinė?
– Sunku pasakyti, kaip viskas klostys toliau. Brigita dar nėra realizavusi savęs 20 km distancijoje. Jau keleri metai vienoje vietoje stabilizavosi jos rezultatai ir, jeigu ji sulaužys tą kliūtį, tada eis ir nueis.
Brigita yra pajėgi 20 km nuotolį nueiti per 1 val. 27 min. ir pagerinti savo asmeninį rekordą (1 val. 30 min. 20 sek.), kurį ji pasiekė 2015-aisiais Pekine per pasaulio čempionatą, kai užėmė septintą vietą. Tai bus jau ketvirtasis mano auklėtinės pasaulio čempionatas. Neaišku, kaip ilgai Brigita dar sportuos, kadangi jai jau 32-eji, ir kiek ji dar turės motyvacijos, energijos.
– Į pasaulio čempionatą ėjikai išvyks rugpjūčio 10-ąją, o po trijų dienų jau stos į startą. Kokios viltys?
– Siekiant, kad mažiau būtų ažiotažo, nervinės įtampos, vyksime kone tiesiai į varžybas.
Čempionate Lietuvai atstovaus penki ėjikai: 20 km distancijoje lenktyniaus Brigita Virbalytė-Dimšienė, seserys dvynės Monika ir Živilė Vaiciukevičiūtės ir Marius Žiūkas, o 50 km – Artūras Mastenica.
Nelinkęs prognozuoti, kokias vietas užims ėjikai. Būčiau patenkintas, jeigu Brigita patektų į 15-uką ir kovotų dėl dar aukštesnės vietos. Tačiau per likusias dienas iki čempionato jai reikėtų ramiai rengtis kovoms, o ne pasinerti į darbą LRT televizijoje.
Per Europos taurės varžybas aukštą penktą vietą užėmė Marius Žiūkas, kuris pagerino savo asmeninį rekordą. Šią žiemą jis pirmą kartą buvo išvykęs į treniruočių stovyklą Australijoje ir ten gerai padirbėjo. Jeigu Marius profesionaliai treniruotųsi, jis 20 km distanciją galėtų nueiti per 1 val. 20 min. ir greičiau. Tačiau pajėgus sportininkas nenori prarasti savo patarėjo darbą Seimo kanceliarijos biure. Londone M. Žiūkas irgi yra pajėgus kovoti dėl vietos 15-uke.
Ėjikų pasirodymui didelės įtakos turės psichologinis pasirengimas, ar jie nesudegs prieš startą, atsiribos nuo visų išorinių veiksnių, nereikalingų kalbų.
Per pasaulio čempionatą dominuos didžiausių pasaulio valstybių ėjikai, ypač daug medalių pelno kinai. Labai pakilo Pietų Amerikos sportininkų meistriškumas.
– Kur mūsų ėjikai rengėsi pasaulio čempionatui?
– Pagrindiniam sezono startui B. Virbalytė-Dimšienė, M. Žiūkas ir Tadas Šuškevičius 25 dienas rengėsi Italijos Alpėse, Livinjo kalnų kurorte, kuris yra 1870 m virš jūros lygio. Jį pamėgo Lietuvos sportininkai. Su Livinjo yra ypač patogus susisiekimas: atskrendame į Bergamą ir iš ten – pusketvirtos valandos kelionė mikroautobusu.
Ėjikai aukštikalnėse gerai padirbėjo, treniravosi dukart per dieną, stiprėjo ir fiziškai, išskyrus T. Šuškevičių, kuris buvo traumuotas. Jo treniruotėmis tapo Lietuvos dviračių sporto čempionės Daivos Tušlaitės paskolintas dviratis, kurio mynė pedalus. Gyvenome puikiuose apartamentuose, sportininkai patys pirkosi ir gaminosi natūralų maistą, retkarčiais nueidavo pavalgyti į piceriją, skalbėsi drabužius. Valgyti restoranuose ar kavinėse mums būtų neužtekę pinigų.
– Lietuvos sportiniame ėjime kyla nauja žvaigždė – Rio de Žaneiro olimpiados dalyvė, šių metų Europos jaunimo iki 23 m. čempionato bronzinė prizininkė pabradietė 21-erių Živilė Vaiciukevičiūtė. Kokios jos perspektyvos?
– Tai – Barselonos olimpinių žaidynių dalyvio, daugkartinio Lietuvos čempiono Viktoro Meškausko auklėtinė. Ji debiutuos pasaulio suaugusiųjų čempionate. Per šių metų Europos jaunimo čempionatą Lenkijoje už taisyklių pažeidimą buvo diskvalifikuotos dvi pajėgios ispanės ir tai atvėrė kelią Ž. Vaiciukevičiūtei 20 km distancijoje laimėti bronzos medalį.
Tai, žinoma, perspektyvi sportininkė. Jos perspektyvumą įvertinčiau taip: Lietuva puoselėja gražias sportinio ėjimo tradicijas, ėjikai vieni iš kitų mokosi ir tai leidžia atsirasti pajėgiems sportininkams.
Pasaulinio lygio ėjikais buvo Antanas Mikėnas, Vytautas Žurnia, Algirdas Šakalys, Valdas Kazlauskas, Alvidas Baltaduonis, Sada Eidikytė, Kristina Saltanovič, Sonata Milušauskaitė, kiti. Vaikai ir jaunimas į juos lygiavosi, iš jų mokėsi. Vyko nenutrūkstamas sportinio ėjimo gyvenimas. Vieni ėjikai pasitraukdavo, o kiti ateidavo.
Siekdami populiarinti ėjimą, Alytuje jau daugiau kaip 40 metų rengiame stambias tarptautinės ėjikų varžybas, į kurias suvažiuoja 15–17 valstybių ėjikai ir per kurias išauga talentų. Europoje tai buvo pirmosios komercinės ėjikų varžybos. Tose varžybose ne kartą yra dalyvavusios ir Živilė bei Monika Vaiciukevičiūtės.
– Po Rio de Žaneiro olimpiados, kai nusivylėte Lietuvos ėjikų pasirodymais, jums kilo mintis daugiau netreniruoti ėjikų. Tačiau dirbate toliau.
– Tris mėnesius galvojau, ar dirbti toliau treneriu, ar išeiti. Nusprendžiau dirbti su viena Brigita Virbalyte, o jaunimą, kurį pasikvietėme iš Krakių, dabar teniruos Juzefas Romankovas. Su Brigita sutarėme, kad su ja dirbsiu iki Tokijo olimpinių žaidynių. Iki to laiko darbų bus per akis: 2019-aisiais Alytuje rengsime Europos sportinio ėjimo taurės varžybas, tais pačiais metais paminėsime Lietuvos sportinio ėjimo 100 m. jubiliejų. Sau ir kitiems esu įsipareigojęs su kultūrine programa surengti gražią ėjikų šventę miestelėnams, pagerbti visų kartų mūsų šalies ėjikus. Turime sukaupę didelę patirtį ir tikiu, kad tos dvi gražios ėjikų šventės visiems paliks puikius prisiminimus.
Europos taurės varžybos, manau, peraugs į kitą statusą – pirmąjį Europos komandinį sportinio ėjimo čempionatą. Galutinis sprendimas gali būti padarytas jau šių metų rudenį.
