Rusijos žiniasklaidoje šią savaitę pasklido žinia, kad vienas iš garsesnių šios valstybės greitojo čiuožimo trumpuoju taku rinktinės narių Dmitrijus Migunovas už pilietybę siūlo savo paslaugas kelioms Europos šalims.
Teigiama, kad dviejų Senojo žemyno pirmenybių čempionas estafetės rungtyje bei dukart taurės savininkas 500 metrų rungtyje D.Migunovas išsiuntė pasiūlymus Baltarusijos, Lenkijos, Prancūzijos olimpinams komitetams ir neįvardintai Baltijos šalių valstybei, kad jos svarstytų galimybę rusui suteikti pilietybę ir šis atstovautų šaliai 2018 metų Pjongčango žiemos olimpiadoje.
Neva sportininkas nepateko į Rusijos rinktinę, jam buvo atšauktas finansavimas, o prasimušti į nacionalinę ekipą per atranką dėl pykčių su treneriais jis nemato jokių galimybių, tad siekia lengvesniu keliu prasibrauti į žiemos žaidynes.
„Jokio rašto iš Rusijos sportininko ar galimai galėjusios tarpininkauti Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku federacijos mes neturime, tad komentuoti ne itin yra ką. Pastarąjį kartą dėl pilietybės suteikimo LTOK buvo gavusi prašymą tik iš dailiojo čiuožimo federacijos 2013 metais“, – kalbėjo LTOK prezidentė.
Tuomet mūsų šalies dailiojo čiuožimo federacija prašė tarpininkauti Pilietybės komisijai, kad ši suteiktų lietuvišką pasą JAV šokėjai ant ledo I.Tobias. 2013-ųjų gruodį prezidentė Dalia Grybauskaitė tuomet dar 22-ejų amerikietei išimties tvarka suteikė Lietuvos pilietybę ir ji galėjo dalyvauti Sočio olimpinėse žaidynėse su Deividu Stagniūnu.
Tačiau žaidynėse lietuvio ir amerikietės pora kalnų nenuvertė – tarp 20 porų užėmė 17-ąją vietą. maža to - vos tik pasibaigus žaidynėms Lietuvos pasą turinti I.Tobias pradėjo čiuožti kartu su rusu Ilja Tkačenka, o vietoj mūsų šalies, atstovauti Izraeliui.
Buvo pranešta, kad D.Stagniūnas dėl atsinaujinusių traumų baigia sportininko karjerą, tad amerikietė , nerasdama partnerio Lietuvoje, susirado I.Tkačenką. Šnekėta, kad pora galėtų tarptautinėse varžybose ginti Lietuvos garbę, tačiau tuomet reikėjo pilietybę sutekti ir „naujai iškeptos lietuvės“ partneriui.
Antrąkart į tą pačią upę jau niekas iš valdžios vyrų nesiryžo žengti. I.Tobias yra antroji olimpietė, kuriai mūsų šalis suteikė pilietybę: prieš 1992 metų Albervilio olimpiadą Lietuvos valstybė įteikė pasą rusei Margaritai Drobiazko, kad ji galėtų su Povilu Vanagu startuoti žaidynėse Prancūzijoje.
- Ar po I.Tobias istorijos buvo nors vienas prašymas iš federacijų padėti su pilietybe, kad Lietuvos pasą gavęs atletas taptų olimpiečiu?, – lrytas.lt paklausė LTOK prezidentės D.Gudzinevičiūtės.
- Po tos istorijos daugiau nebuvo jokių bandymų. Nebent mūsų šalies federacijos savo iniciatyva siekia padėti užsienio atletams gauti lietuvišką pasą, tačiau olimpinis komitetas jokių duomenų neturi ir į Pilietybės komisiją nesikreipė.
- Prieš vasaros ir žiemos žaidynes padaugėja žinių, kad sportininkai „perbėga“ į kitas šalis ir joms atstovauja. Kodėl Lietuva stovi atokiau šio proceso?
- Taip, daugelis užsienio sportininkų, svajojančių apie dar vieną pilietybę ir olimpiadą, apeina kuo didesniu lanku Lietuvą, nes, greičiausiai, žino, jog gauti lietuvišką pasą yra didelis galvos skausmas. Kam reikia vargti, jei yra kur kas lengvesnių variantų įsigyti pilietybę kitoje valstybėje - kitur ši problema sprendžiama itin greitai ir nesausmingai. Pas mus yra labai griežti įstatymai, juolab, po I.Tobias istorijos tai pasidarė itin sunku padaryti, nes po euforijos buvo nusivylimų gaidelių. Žinant mūsų šalies politiką, gauti pilietybę sporto žmonėms beveik neįmanoma užduotis.
- Tik dėl Lietuvos pozicijos?
- Ne tik. Dabar jau yra sugriežtinta ir olimpinė chartija – atletas olimpiadoje gali startuoti tik po ketverių metų, kai jis pakeitė pilietybę ar po metų, jei gaus raštą, kad ta valstybė, iš kurios sportininkas pasitraukė, sutinka, kad „perbėgėlis“ gins naujos šalies garbę. Dažnai būna, kad tokie paleidžiamieji raštai duodami ne aukščiausio lygo atletams.
- 2018-ųjų Pjongčango žaidynėse Lietuvos rinktinėje šįkart nebus „netikėtai“ pilietybę gavusių atletų. Kokią rinktinę bus siekiama siųsti į Pietų Korėją?
- Mūsų žiemos sporto šakų delegacija išliks beveik tokia pati, kaip ir per pastarąsias kelias olimpiadas – iki 10 žmonių. Nors dar neprasidėjo atrankos, bet planuojame, kad bus keturi biatlonininkai, du slidininkai, du kalnų slidininkai ir greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovė. Nežinau, gali būti ir netikėtumų atrankose, bet manau, kad tokia delegacija ir vyks į žaidynes.
