Olimpinė čempionė neslėpė, kad buvo sunku, tačiau pabrėžė, jog tokį rezultatą pasiekti padėjo audringas žiūrovų palaikymas.
„Kol kas tik emocijos, nuovargio nejaučiu. Kai bėgau, atrodė, kad žiūrovai mane į priekį tiesiog veja. Raminau save, kad bėgčiau lėčiau ir pirmas ratas nebūtų per greitas, tačiau palaikymas be sustojimo nešė į priekį. Man šios varžybos prilygsta netgi olimpinėms žaidynėms. Žmonės sudarė tokią atmosferą, kad viskas atrodė nuostabiai“, – džiaugėsi penkiakovininkė.
Anot L.Asadauskaitės, toks renginys duos labai daug naudos šios sporto šakos propagavimui Lietuvoje, o ir iš kolegių pasirodymo matyti, jog nauja karta, kuri gali pratęsti medalių seriją auga.
– Kokie pirmieji įspūdžiai po tokio puikaus pasirodymo paskutinėje rungtyje? - žurnalistai palausė atletės.
– Nuostabu, kad tiek žmonių ir toks palaikymas. Kai bėgau, atrodė, kad žiūrovai mane į priekį tiesiog veja. Raminau save, kad bėgčiau lėčiau ir pirmas ratas nebūtų per greitas, tačiau palaikymas be sustojimo nešė į priekį. Man šios varžybos prilygsta netgi olimpinėms žaidynėms. Žmonės sudarė tokią atmosferą, kad viskas atrodė nuostabiai. Džiaugiuosi, kad iškovojau sidabrą. Fechtavimas galbūt pakišo koją, bet esu patenkinta tuo, kas yra, ką pasiekiau.
– Atrodo, kad ir kiek taškų surinktumėte, vistiek paskutinėje rungtyje pasiekiate prizinę vietą. Kokia paslaptis?
– Šį kartą labai stengiausi susikoncentruoti į šaudymą. Stengiausi susikaupti ir negalvoti apie pašalinius dalykus. Gerai pataikydama sparčiai artėjau link lyderių ir būtent tai atnešė antrą vietą.
– Ar visas renginys duos naudos Lietuvos penkiakovei?
– Aišku, kad duos. Statys naują basieiną, tai sąlygos jau kaip ir pagerėjo (juokiasi). Manau, kad žmonės geriau susipažino ir pamatė iš arčiau, koks tai yra sportas. Galbūt jaunimas norės daugiau šią sporto šaką propaguoti. Tikiuosi, kad penkiakovė čia taps populiaresnė.
– Dvi jaunosios kolegės iš Lietuvos iki paskutinės rungties jus lenkė. Auga stipri nauja karta?
– Tikrai taip. Džiugu, kad auga stiprus jaunimas ir jau rodo gerus rezultatus. Gerai, kad dar turiu jėgų priešintis (šypsosi). Linkiu jaunimui taip ir toliau augti ir tobulėti, kad ateityje turėtume gerą pamainą, o tradicija, kai medaliai laimimi – tęstųsi.
– Ar galima sakyti, kad sėkmingas pasirodymas jojime buvo lemiama atspirtis?
– Manau, kad taip. Mintyse galvojau, jog reikia gerai pasirodyti jojime ir tik tuomet dar turėsiu realius šansus užlipti ant nugalėtojų pakylos. Džiaugiuosi, kad su žirgu viskas pavyko ir turėjau šansų siekti aukštumų.
– Ar lietuvių palaikymas lyginant su kitomis šalimis Vilniuje buvo išskirtinis?
– Manau, kad lietuviai kitas šalis aplenkė. Lietuviai patriotai ir visuomet palaiko ir palaikys sportininkus. Dar kartą dėkoju visiems.
– Kokie įspūdžiai apie sąlygas iš kolegų?
– Labai pergyvenau dėl mūsų baseino, bet pakalausiau tiek Vengrijos, tiek Rusijos atstovių apie tai. Atsiprašiau dėl sąlygų, tačiau jos buvo laimingos, nes tai rezultato joms nė kiek neįtakojo (šypsosi).
