Lemiamos pasaulio šiuolaikinės penkiakovės taurės finalo kovos Vilniuje startuos jau ketvirtadienį, o pagrindiniai kovų įvykiai suksis sostinės Vingio parke. Kitą vertus, pirmosios tiek vyrų, tiek ir moterų varžybų batalijos rutuliosis sostinės Lengvosios atletikos manieže bei Lazdynų baseine.
Lietuvai pasaulio taurės finale atstovaus 4 sportininkai. Moterų varžybose kovos Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Ieva Serapinaitė ir Lina Batulevičiūtė, o vyrų – Justinas Kinderis.
Per visą istoriją Lietuvos sportininkai pasaulio taurę laimėjo net 10 kartų. Edvinas Krungolcas ją iškovojo 2001, 2004, 2005, 2007 metais, Andrejus Zadneprovskis – 2002 m., Donata Rimšaitė – 2008 ir 2009 m., L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė – 2012 ir 2015 m., o J. Kinderis kartu su L. Asadauskaite-Zadneprovskiene mišrių estafečių varžybose – 2014 m.
Varžybų vyriausiasis teisėjas E.Krungolcas lrytas.lt skaitytojams glaustai sudėliojo visų šiuolaikinės penkiakovės rungčių taisyklių labirintus ir svarbiausius akcentus.
Vilniuje tiek moterų, tiek ir vyrų varžybose kovos po 36 sportininkus. Fechtavimosi varžybose visi atletai turės santykius aiškintis su špagomis su kiekvienu – tad vienas dalyvis turės 35 kovas.
Taškų skaičiavimas paprastas: vienas pergalingas dūris – 6 įskaitiniai taškai. Atspirties taškas šioje rungtyje – 250 taškų. Jei norima tiek laimėti, reikia iškovoti 25 pergales. Teigiama, kad rekordas yra 33 laimėtos dvikovos.
„Tai labai naudinga kitiems dalyviams, nes abu sportininkai negauna taškų. Tad bandoma būtinai laimėti per vieną minutę“, – kalbėjo E.Krungolcas.
Svarbiausi akcentai: jei sportininkas užmins už fechtavimosi takelio galinės linijos – jam įskaitomas pralaimėjimas. Jei sportininkas pasitraukia iš takelio nušokdamas į šoną, teisėjas sustabdo kova ir tam sportininkui skiriamas metras atgal nuo tos vietos, nuo kurios jis ją paliko. Jei atletui pasitraukus iš takelio ir kovą nurodžius tęsti vienu metru atgal, atletas turėtų stoti už galinės takelio linijos, pergalė skiriama varžovui.
Įmanoma ir diskvalifikacija iš varžybų: jei teisėjas už agresyvų ar neleistiną veiksmą parodo juodą kortelę – dalyvis pašalinimas iš turnyro, jei geltoną – tai įspėjimas be pasekmių, o kortelė rodoma už špagos ar aprangos netvarkingumą. Yra ir raudona kortelė – jei ją pamato sportininkas, jis gauna 10 taškų baudos.
Kada duodama raudona kortelė? „Netvarkingi rūbai, nėra nacionalinės vėliavos ant aprangos, specialus pasitraukimas iš takelio, atsitrenkimas į atakuojant priešininką, nugaros atsukimas varžovui, bandymas ranka nustumti priešininko špagą“, – kalbėjo garsus buvęs šiuolaikinės penkiakovės atstovas.
„Būna ir toks variantas: jei netyčia su špaga įsiduri sau ir nesi sąžiningas, tai teisėjas gali pergalę tau įskaityti, nes technika rodo, jog tu atlikai sėkmingą dūrį. Bet teisėjai stengiasi pamatyti visus niuansus. Mano karjeroje buvo toks įvykis – įsidūriau sau, užsidegė lemputė, kad įvyko dūris, bet pasakiau, kad tai buvo ne dūris varžovui“, – pasakojo E.Krungolcas.
Fechtavimosi kovos nesibaigia pagrindinėmis akistatomis. Kai visi sportininkai galiausiai sužino savo iškovotus taškus, jie sustatomi į savo vietas nuo 1 iki 36 pozicijų ir kitą dieną vyksta kova dėl papildomų taškų. Kovojama taip vadinamose „kopėčiose“: paskutinę vietą užėmęs atletas fechtavimosi takelyje varžosi su priešpaskutinę vietą užėmusiu varžovu ir jei laimi, tuomet kovoja jau su 34-osios vietos savininku.
Pagal idėją, paskutinę 36-ąją vietą per pagrindines varžybas užėmęs sportininkas gali įveikti visus už jį geriau pasirodžiusius varžovus ir „kopėčiose“ užlipti net iki 1 vietos.
Tačiau daug įskaitinių taškų jis negautų – už vieną pergalę duodamas 1 taškas, tad prie visų iki tol iškovotų taškų fechtavime dalyvis galėtų teoriškai pridėti 35 taškus.
O kokie įkyriausi sportininkai per fechtavimą? „Vienu iš jų buvau aš. Viską aiškinausi, man buvo svarbu, ar teisingas dūris, ar neperžengta takelio ribos. Tai yra teisėjo kompetencijos klausimas – jis turi užsiauginti pagarbą. Visada turi būti motyvuotas ir pagrįstas atsakymas – jei tai padarei, klausimų nekyla ir net vyriausias teisėjas nieko nepakeis. Tad kylančiuose per fechtavimo rungtį klausimuose svarbus yra teisėjo žodis“, – dėstė Pekino žaidynių prizininkas.
„Dabar už plaukimą duodama mažiau taškų ir tai yra palanku lietuviams, nes jie ne itin dideli profesionalai plaukime“, – savo nuomonę išsakė E.Krungolcas.
Yra numatyta, kad už šią rungtį galima gauti 250 taškų, tačiau 200 metrų nuotolį reikia nuplaukti per 2 min. 30 sek. Jei greičiau, gauni papildomą tašką už kiekvieną sekundę iki numatyto laiko, jei lėčiau – taško bauda už kiekvieną papildomą sekundę.
Yra ir 10 baudos taškų bausmė – už sienelės nepalietimą apsisukant, sustojimą plaukiant, išlipimą iš baseino ne vietoje ir takelio palikimą, išlipimą iš vandens per starto vietą.
„Yra ir diskvalifikacijos galimybė. Kaip ir plaukime, jei plauki startuojant po vandeniu daugiau kaip 15 metrų, jei per teisėjo komandą „į vietas“ sugebi įšokti į vandenį – garantuota diskvalifikacija“, – aiškino varžybų Vilniuje vyriausias teisėjas.
Juokingiausias diskvalifikacija – atsisakymas per varžybas dėvėti plaukimo aprangą, startuoti nuogam.
Per pasaulio taurės etapus ir finalus yra įvairių ilgių jojimo distancija. Šįkart Lietuvoje jojimo maršrutas bus 450 metrų, o jį įveikti reikės per 72 sekundes. Iš viso raiteliui su žirgu teks įveikti 12 kliūčių bei atlikti 15 šuolių.
Numesta kliūtis „kainuos“ 7 baudos taškus, sustojimas – 10 baudos taškų, o 4 sustojimai reikš tik diskvalifikacija.
Jei raitelis sustos ties kliūtimi, bet jos dalį nuvers, teisėjai duos gongą – bus sustabdytas laikas, pastatyta kliūtis, po to vėl duotas gongas atletui tęsti kovą. Bet 10 baudos taškų jau bus įrašyta.
Viršytas laikas viena sekunde – bauda 1 taškas. Iš viso galima per šią rungtį surinkti 300 taškų. Kliūčių aukštis – ne mažiau kaip penkios iš jų turi būti 120 cm. Kitos kliūtys gali būti 110 cm, kai kada ir 80 cm.
„Iš viso varžyboms reikės 22 žirgų, tačiau varžybose dalyvaus 18“, – pasakojo E.Krungolcas.
Prieš svarbiausią ir galutinę rungtį bus sumuojami visi prieš tai buvusių rungčių taškai ir verčiami sekundėmis. Į 3,2 km trasą pirmuoju išbėgs daugiausiai taškų trijose iki tol buvusiose rungtyse turėjęs atletas, o sekantis sportininkas išbėgti galės po tiek laiko, kiek taškų atsiliko lyderio – vieno taško kaina yra 1 sekundė. Šioje rungtyje galima laimėti 500 taškų, jei distanciją įveikiama per 13 min. 20 sek. Tačiau iš esmės, kas pirmas atbėga, tas ir laimi visas varžybas.
Šaudymo zonoje privalona būti 50 sek. Jei per tą laiką sportininkas nesugebėjo pataikyti į penkis taikinius, jis gali bėgti toliau, nors ir „neuždarė“ visų taikinių. Už tai bauda nesikiriama. Keturi šaudymo ruožai – kas 800 metrų.
Jei sportininkas į trasą startuodamas išbėgs per anksti, jam bus skirta 10 sekundžių bauda. Taip pat papidomos 10 sekundžių bus įrašytos atletui, jei jis, nepataikęs į taikinius, anksčiau laiko vėl pasirodys trasoje.
Diskvalifikacija skiriama tuomet, kai atletas pasitraukia iš trasos.
VARŽYBŲ TVARARAŠTIS (įėjimas – nemokamas)
Birželio 22 diena, ketvirtadienis
13 val. Vyrų fechtavimosi pagrindinis etapas (Lengvosios atletikos maniežas, Žemaitės g. 6)
16. val. Moterų fechtavimaosi pagrindinis etapas (Lengvosios atletikos maniežas, Žemaitės g. 6)
Birželio 23 diena, penktadienis
Vyrų varžybos
14.00 Plaukimas (Lazdynų baseinas, Erfurto g. 13)
16.30 Papildomas fechtavimosi etapas (Vingio parkas)
18.00 Jojimas (Vingio parkas)
20.00 Bėgimas-šaudymas (Vingio parkas)
Birželio 24 diena, šeštadienis
Moterų varžybos
14.00 Plaukimas (Lazdynų baseinas, Erfurto g. 13)
16.30 Papildomas fechtavimosi etapas (Vingio parkas)
18.00 Jojimas (Vingio parkas)
20.00 Bėgimas-šaudymas (Vingio parkas)
Birželio 25 diena, sekmadienis
Mišrių estafečių varžybos
12.30 Plaukimas (Lazdynų baseinas, Erfurto g. 13)
14.00 Fechtavimasis (Lengvosios atletikos maniežas, Žemaitės g. 6)
16.30 Papildomas fechtavimosi etapas (Vingio parkas)
18.15 Jojimas (Vingio parkas)
20.00 Bėgimas-šaudymas (Vingio parkas)
Šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės finalo varžybas transliuos „Lietuvos ryto“ televizija.
