„Lietuvoje esu retas svečias, bet tą dieną ketinu būti Vilniuje. Šiuo metu gydausi traumas, tad jeigu viskas gerai – tikrai bėgsiu“, – sakė sportininkė.
Pastaruosius kelerius metus išskirtinai moterims buvo rengiami du bėgimai – birželį ir rugpjūtį. Šįmet šias sporto šventes nuspręsta sujungti į vieną. Keičiasi ir renginio vieta, šį kartą pasirinkta erdvė prie Baltojo tilto.
„Niekada nesu dalyvavusi, bet labai norėčiau. Pamenu, kai moterų bėgimas vykdavo Vingio parke, o aš tuo metu treniruodavausi. Matydavau, kiek daug moterų susirenka, visos gražios, vienodai apsirengusios. Jausdavosi, kad tai yra šventė“, – sakė ji.
36-erių maratoninkė pradeda ruoštis rugsėjį vyksiančiam pasaulio lengvosios atletikos čempionatui. Kasdien ji treniruojasi po du kartus, savaitgalį rengia po vieną treniruotę. Sekmadienį švenčiama Motinos diena – ne išimtis.
D.Lobačevskė visoms moterims ir mamoms pataria susirasti sau tinkamą sportą, o pati rekomenduoja bėgimą.
„Bėgimas moteriai – tarsi reabilitacija, pabuvimas su savimi, galimybė pasigrožėti gamta. Žinau pagal save, kad kai nėra nuotaikos, vienintelis dalykas, kuris gali man ją pataisyti – bėgimas. Manau, kad kartais tiesiog reikia prisiversti, nes dažnai moterys prisiima namų rūpesčius ant savo pečių ir turi mažiau galimybių pasportuoti. Tačiau reikia mylėti save ir sau skirti kuo daugiau laiko“, – įsitkinusi ji.
Sportininkė be bėgimo negali nė penkių dienų, o prieš kelerius metus, kai laukėsi antrosios dukters, aktyviai sportavo iki pat septintojo nėštumo mėnesio.
„Jei aš nepabėgioju keturias ar penkias dienas – man ima skaudėti galvą ir labai prastai jaučiuosi. Žinoma, tikrai nepalaikau tų mamų, kurios tik pastojusios pradeda sportuoti. Tačiau, kai nuolat aktyviai sportuoji, daryti devynių mėnesių pertrauką nėra rekomenduotina. Aišku, krūviai turi būti ženkliai mažesni. Reikia įsiklausyti į savo kūną, į galimybes. Aš taip ir dariau“, – prisiminė ji.
Kol kas su dukromis maratonininkė nebėgioja. 12-metei Daisy įdomesnės knygos, o vos dvejų Atėnė – dar per maža. „Nors ji nuo mažens labai judri, visur ne eina, o bėga“, – juokėsi D.Lobačevskė.
