Europos jaunimo olimpinio festivalio laimėtojas, Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos vadovų Antano Vilčinsko ir ir jo dukros Virginijos Vilčinskaitės-Ogulevičienės (ji irgi buvo festivalyje) auklėtinis į namus grįžo šiek tiek peršalęs. Mat Erzurumas jaunuosius sportininkus sutiko ne malonia turkiška šiluma, o 10–20 laipsnių šalčiu.
Namo čiuožėjas grįžo su gausybe įspūdžių, nes tai buvo pirmasis jo festivalis, ir viltimi iškovoti kelialapį į Pjongčango žiemos olimpines žaidynes. Festivalis Salvijui labai patiko. Savo įspūdžiais jis skubėjo pasidalyti su klasės draugais dešimtokais iš Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos, kurių nebuvo matęs kone porą mėnesių. Tarp jų – ir savo draugės Gretos, kuri su kitais bendraklasiais buvo atvažiavusi Salvijaus pasitikti į Vilniaus oro uostą.
Tarp sutinkančiųjų buvo ir pirmoji Salvijaus trenerė Marytė Vilčinskienė, Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos prezidentas, treneris A.Vilčinskas.
„Kai pamačiau tiek daug žmonių, net šaltas prakaitas išpylė. Jaudinausi ne mažiau nei per varžybas. Man olimpinio festivalio aukso medalis didelė motyvacija ir paskatinimas čiuožti dar greičiau. Gerai žinau, kad norint iškovoti pergalę reikia daug treniruotis“, – sakė Salvijus.
Rengiantis olimpiniam festivaliui jam buvo ypač naudingas pasaulio jaunimo čempionatas Insbruke, kuriame teko rungtyniauti su gerokai vyresniais varžovais, bei debiutas suaugusiųjų pasaulio taurės etape Dresdene. „Nors šiose varžybose pasirodžiau prasčiau, įgyta neįkainojama patirtis padėjo siekti aukso medalio Turkijoje“, – įsitikinęs Salvijus.
Galėjo būti regbininkas
Salvijus šeimoje – vienintelis sportininkas. Nesportavo nei jo tėvai, nei 32-ejų brolis Vytautas, kuris jau 12 metų gyvena Anglijoje. Viskas prasidėjo nuo „Žilvinėlio“ lopšelio-darželio, kuriame auklėtoja metodininke dirba didelė čiuožimo entuziastė M.Vilčinskienė, dabartinio Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos prezidento A.Vilčinsko žmona. Stiprindama darželinukų sveikatą ji mažylius grūdina gryname ore, moko važinėti riedučiais. Pačius talentingiausius vaikus kvietė lankyti greitojo čiuožimo pratybas. Tarp jų buvo ir aštuonerių metų Salvijus.
Tuo pat metu jis lankė ir regbio pratybas. Trumpai pasitreniravęs ir įgijęs šios sporto šakos įgūdžių Salvijus debiutavo varžybose Olandijoje ir buvo pripažintas geriausiu regbio turnyro žaidėju. Bet lankyti dviejų sporto šakų treniruočių neužteko laiko, todėl Salvijus pasirinko čiuožimą trumpuoju taku.
Salvijaus tėčio Vytauto Ramanausko tikinimu, šeima labai išgyveno, kai jų sūnų, tada dar šeštoką, Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos (LGČA) Vykdomasis komitetas pagal galiojančius asociacijos įstatus už nesportišką elgesį metams buvo diskvalifikavęs.
„Niekaip negalėjome patikėti, kad sūnus, su kuriuo namie niekada nekildavo problemų, galėjo įsivelti į peštynes. Siekdami, kad Salvijus nemestų čiuožimo, įsteigėme klubą „Spartasas“ ir paprašėme pagalbos latvių trenerio. Kaimynai geranoriškai priėmė, pusantrų metų Salvijus dalyvavo jų treniruočių stovyklose ir varžybose. Pasibaigus diskvalifikacijos laikotarpiui jis vėl buvo priimtas į LGČA ir pradėjo atstovauti Vilniaus „Edelveiso“ sporto klubui“, – į ne tokius malonius prisiminimus nuklydo V.Ramanauskas.
Būdamas devynerių Salvijus jau dalyvavo varžybose Čekijoje. Čiuožėjui ypač buvo sėkmingi 2014-ieji, kai jis, keturiolikmetis, per Europos jaunimo taurės finalines varžybas Sofijoje absoliučioje įskaitoje laimėjo bronzos medalį, o 500 m distancijoje liko antras.
Iki šios dienos Salvijus vis dar sulaukia regbio trenerio skambučių.
„Bet man užtenka čiuožimo, dabar mano didžiausia svajonė – žiemos olimpinės žaidynės“, – atskleidė Salvijus.
Elektrėnuose ir Balstogėje
2015-aisiais Kūno kultūros ir sporto departamentas su Elektrėnų savivaldybe bei LGČA įsteigė sportinę klasę. Salvijui teko Vilnių iškeisti į Elektrėnus ir dabar jis ten gyvena bei mokosi „Versmės“ gimnazijoje. Gyvena viešbutyje kartu su kitu čiuožėju trylikamečiu Danieliumi Čechu ir dukart per dieną treniruojasi su savo treneriais V.Ogulevičiene bei A.Vilčinsku. Čempioną po pergalės Erzurume su vienu iš trenerių A.Vilčinsku pagerbė Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis.
Jis ir čiuožia, ir mina dviračio pedalus, ir bėgioja. Nuo praėjusių metų A.Vilčinskui sutarus su Balstogės greitojo čiuožimo trumpuoju taku vadovu Januszu Bielawskiu Salvijus gavo galimybę treniruotis kartu su geriausiais šio Lenkijos miesto čiuožėjais. Su jais dirba trys treneriai, o vienas žinomiausių pasaulio greitojo čiuožimo trenerių prancūzas Sebastianas Crossas, kuris buvo pakviestas rengti Rusijos rinktinę Sočio olimpinėms žaidynėms, sudaro treniruočių programas.
Balstogėje yra puikios treniruočių sąlygos: ledo arena, apšilimo maniežas su dviračiais, viešbutis, stadionas. Kartu su Salvijumi treniruojasi Rusijos, Baltarusijos ir Lenkijos čiuožėjai.
Lenkijoje mūsų čiuožėjas treniruojasi 10–14 dienų per mėnesį, po to pratybas lanko Elektrėnuose. Europos olimpinio žiemos festivalio laimėtojas stengiasi neapleisti mokslų, todėl į stovyklas nepamiršta pasiimti knygų, o grįžęs skuba susitikti su mokytojais, kurie stengiasi jam padėti. Sunkiausiai sekasi chemija, o labiausiai patinka geografija.
Džiugina užsispyrimas
Mėgstamiausia Salvijaus distancija – 500 m, o kitose dar stokoja ištvermės bei jėgos, todėl nemažą dėmesį skiria bendram fiziniam pasirengimui.
„Pasaulyje dabar madas diktuoja Olandijos, Vengrijos, Kanados, Kinijos, Pietų Korėjos čiuožėjai, kurių meistriškumas susilygino. Labiausiai patinka olandai, vengrai ir kanadiečiai, kurie pasižymi puikia čiuožimo technika ir didele ištverme. Man yra iš ko mokytis“, – sakė Salvijus.
Greitojo čiuožimo sezonas jau baigiasi, jį Salvijus vertina gerai. Palyginti su praėjusiu sezonu, pagerėjo rezultatai, ūgtelėjo meistriškumas. Trenerė V.Ogulevičienė ypač vertina savo auklėtinio užsispyrimą ir didžiulį norą čiuožti. „Jo per treniruotes stumti nereikia, o visas kitas savybes galima patobulinti ir pagerinti“, – prasitarė trenerė.
Ji džiaugiasi, kad pavyko laiku pastebėti talentingo auklėtinio išpuikimo žymes. „Kiekvienam jaunam sportininkui, laimėjusiam Lietuvos čempionatą ar kitas varžybas, iš karto užsiriečia nosis. Su kiekvienu jų ir šiuo klausimu reikia dirbti. Salvijus gavo gerą pamoką ir tikrai daugiau tų klaidų nekartos“, – neabejojo V.Ogulevičienė.
Nuo balandžio mėnesio Lietuvos čiuožėjai galbūt turės trenerį iš Ukrainos, kuris dirbtų Elektrėnuose.
„Visas mūsų dėmesys dabar sutelktas į pasirengimą Pjongčango olimpinėms žaidynėms. Nuo šių metų rudens prasidės pasaulio taurės varžybos, kurių bus keturi etapai ir bendroje įskaitoje reikės patekti į 30-ukus. Bus atskira visų trijų rungčių kvalifikacija. Gruodžio pradžioje turėtų paaiškėti tie čiuožėjai, kurie iškovos kelialapius į olimpines žaidynes. Agnė Sereikaitė Sočio žaidynėse buvo išsikovojusi teisę dalyvauti visų trijų nuotolių varžybose, bet galima siekti ir vienos distancijos kelialapio. Salvijaus pačios stipriausios rungtys – 500 ir 1000 m nuotoliai, o dėl 1500 m distancijos teks daug padirbėti, bet turint gerų norų galima viską pasiekti“, – įsitikinusi V.Ogulevičienė.
