Būtent iškasus karo kirvį M.Biliui ir tenka priimti sudėtingą išbandymą. Kaip pats M.Bilius sakė, juk teks kovoti su sistema.
O ši, kaip dažnai įprasta prašalaičių nemėgstančiose įvairiose šalies sporto organizacijose, itin paini.
Stoja prieš sistemą
Kovo 29 dieną vyks Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) prezidento rinkimai. Pirmą kartą per 12 metų organizacijai turėtų vadovauti ne Vytautas Kvietkauskas, kuris per Rio de Žaneiro parolimpiadą net nepasveikino M.Biliaus su iškovotais medaliais ir painiojosi sporto šakose.
„Man atrodo, kad neįgaliųjų sporto valdžia yra neįgalesnė nei mes“, – sakė dar per sutikimą po parolimpiados šimtų sirgalių apsuptas M.Bilius.
Karo kirvis buvo iškastas. Ir žodis „karas“ geriausiai apibūdina situaciją LPOK stovykloje. Teoriškai M.Bilius LPOK prezidento rinkimuose turi tik vieną varžovą, tačiau tai sunkiasvoris funkcionierius.
Savosios Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos (LNSF) užnugario nesulaukęs M.Bilius varžysis su V.Kvietkausko patikėtiniu Gintaru Zavadckiu.
G.Zavadckis – LPOK generalinis sekretorius bei LNSF viceprezidentas. Dar jis yra labai svarbaus Rėmimo fondo vienas steigėjų, tačiau apie tai – šiek tiek vėliau.
Kandidatų skaičius į LPOK prezidentus gali išaugti, nes juos iškelti galima iki kovo 15-osios.
Tačiau tarp jų V.Kvietkausko tikrai nebus.
„Nusprendžiau nekandidatuoti“, – lrytas.lt sakė V.Kvietkauskas.
Jautė spaudimą
LPOK rinkimų scenarijus nebus sensacija Lietuvos kontekste. M.Biliui išdėsčius situaciją ir rinkimų sistemą iškart buvo galima prisiminti ir tą pačią Lietuvos futbolo federaciją (LFF) bei praeityje ne kartą skandalingai nuskambėjusius rinkimus. Tarytum įstatai ir buvo sukurti tam, kad apsaugotų ne parolimpiečių interesus, o šiltas kėdes atradusius vadovus.
Kai M.Bilius nusprendė siekti LPOK prezidento posto, jis pirmiausia kreipėsi į LNSF. Šiai federacijai priklauso ir jis pats – juk yra lengvosios atletikos atstovas.
„Jie man pasiūlė kreiptis į Lietuvos aklųjų ir sporto federaciją (LASF). Kad jie keltų kandidatūrą. Jie sugalvojo dabar apklausti klubus, kurie ir spręs, ar palaikyti mane, ar G.Zavadckį. Bet čia jau viskas aišku“, – sakė M.Bilius.
Jau pirmasis barjeras galėjo užkirsti kelią M.Biliui, tačiau čia jis rado bendramintį – Paulių Kalvelį. LASF vykdomojo komiteto narys ir treneris dabar sieks tapti LPOK generaliniu sekretoriumi.
„Suvaržytos delegatų teisės – tai vienas iš kišimosi būdų. Jie tyčia nukėlė datą, kad delegatai neiškeltų kandidatų, o patys pasiūlytų G.Zavadckį. O tai tik vienas žingsnis. Tas pats balsų skaičius irgi kelia klausimų“, – piktinosi M.Bilius.
Teko kreiptis ir į teisininkus
Komandos sudarymas ir kandidatūros iškėlimas – gana lengvi darbai. Kovo 29 dieną per LPOK rinkimus prezidentą rinks trys struktūros bei jų delegatai: LASF, LNSF ir Parolimpinio sporto rėmimo fondas (PSRF). Visos struktūros turi po 7 balsus.
Čia pirštu ir bedė M.Bilius.
„Norėtųsi, kad būtų draugiškai, bet jaučiu, kad neišeis“, – sakė jis ir pažėrė gana įdomių detalių.
Jo varžovas G.Zavadckis yra to paties Rėmimo fondo vienas steigėjų. Tarp keturių steigėjų yra ir V.Kvietkauskas, kuris interneto svetainėje rekvizitai.vz.lt nurodomas kaip PSRF direktorius.
Pasak M.Biliaus komandos, PSRF struktūra jau sukėlė daugybę klausimų ir jie konsultuojasi su teisininkais.
Esą PSRF turi septynis balsus, bet ten net nėra tiek darbuotojų. Fonde – keturi steigėjai ir du darbuotojai, tačiau tarp PSRF steigėjų yra ir viena uždaroji akcinė bendrovė – sodo reikmenimis prekiaujanti bendrovė „Tegra State“.
Tačiau M.Bilius pirštu rodė į skaičius ir tikino, kad situacija nekvepia.
„Yra po septynis delegatus, kurie turi balsuoti, bet vadovaujantis Lietuvos asociacijų įstatymu kiekvienas narys turi turėti vieną balsą. O jie padarė po septynis. LPOK įstatuose niekur neparašyta, kad tiek reikia. Taip nusprendė vykdomasis komitetas, bet įstatuose nėra nurodyta, kad jis gali tai padaryti. Aukščiausiai – LRS įstatymai“, – kalbėjo jis.
M.Bilius tikino, kad laimėjus reikėtų imtis pertvarkos, kuri užtikrintų skaidrumą.
„Laimėjęs norėčiau susitikti su federacijomis ir aptarti galimybes. Yra daug vietų, kur būtų galima keisti LPOK struktūrą. Galbūt galima įsteigti sporto komitetus, kurie aktyviau bendradarbiautų su sveikųjų sporto federacijomis ir panašiai“, – aiškino jis.
Kovos laukas – tarp savų
Kitaip tariant, PSFR nėra ta vieta, kur M.Biliaus sportinės ambicijos padarytų įtaką. Jis ir pats nesitiki gauti balsų iš fondo, tad tikruoju mūšio lauku tampa LNSF.
Čia ir tenka sverti M.Biliaus galimybes.
„Aš galiu ir turiu laimėti. Parolimpinį auksą laimėjau dėl to, kad padaryčiau tvarką neįgaliųjų sporte. Dėl to ir siekiu posto“, – optimistiškai žvelgė jis, bet neslėpė, kad turi ir planą B, jeigu nelaimėtų rinkimų.
Dabar M.Bilius dar turi vieną bandymą LNSF. Organizacija dar rinksis vadovą, o tarp kandidatų yra ir tų, kurie būtų palankūs sportininkui.
„Kandidatuoja mūsų senjoras LNSF vadovas Anatolijus Čiupkovas, LSU dėstytojas Kęstutis Skučas, neįgaliųjų draugijos pirmininkas Ignas Mačiukas bei vienas mūsų asociacijos narių Tomas Skiveris. Jeigu čia laimės žmonės, kurie nėra senjorai, tai gerai, o jeigu ne, tada bus aišku“, – kalbėjo M.Bilius.
Čia ir yra rimtų ženklų, kad M.Biliui gali nepavykti. Maža tikimybė, kad A.Čiupkovas patirtų pralaimėjimą.
Bet ne tik LNSF prezidento rinkimų peripetijos kaitina aistras.
Į LPOK prezidentus delegatai kandidatus siūlyti gali vėliausiai 14 dienų iki rinkimų, bet LNSF savo delegatus rinks iki LPOK prezidento rinkimų likus 12 dienų.
„Tie delegatai jau negalės iškelti kandidato. Ar tai neatrodo keista? Bet kandidatą kelti dar gali LNSF. Jeigu aš jų paprašau, jie gali tai daryti, tačiau jie dabar siuntinėja klausimus ir svarsto, ką kelti – mane ar G.Zavadckį. Aišku, ką jie kels. Aš skambinau į LNSF ir prašiau, bet jie man pasakė, kad kreipčiausi į LASF“, – aiškino M.Bilius.
Jis nerimauja ir dėl to, kad LNSF prezidento rinkimai vyksta atvirai, tad maištauti norintys klubai gali neišdrįsti mesti iššūkio.
Auksas atvėrė duris ir šalies valdžioje
M.Biliaus planas siekti LPOK prezidento posto iš esmės paaiškėjo dar Rio de Žaneire. Skambiai pareiškęs, kad parolimpinį auksą iškovojo ne sau, o neįgaliesiems Lietuvoje, jis pasiuntė žinią V.Kvietkauskui, o netrukus viešai interviu kritikavo dabartinį LPOK vadovą.
Iš Rio de Žaneiro sugrįžęs M.Bilius sulaukė milžiniško palaikymo. Daugybė sirgalių Vilniaus oro uoste sveikino parolimpiečius. Disko metimo rungtyje sidabrą, o rutulio stūmimo rungty auksą laimėjęs M.Bilius nebuvo vienintelis, iškovojęs apdovanojimus. Aklųjų riedulio rinktinė irgi parvežė auksą, tačiau būtent M.Bilius tapo kylančio judėjimo veidu.
„Mes – tokie pat kaip visa Lietuva. Nerūšiuoju žmonių, nes esu iš tų pačių gretų. Kokių? Lietuvos piliečių“, – kalbėjo M.Bilius.
Sportininkui greitai paramą išreiškė ir valdžios atstovai. Dabar aiškėja, kad tai nebuvo tradicinis bandymas įdegti nuo medalių skleidžiamos šviesos.
„Dar Andrius Tapinas sakė, kad po poros mėnesių visas dėmesys gali dingti ir grįžti į pradinį tašką, bet taip nėra“, – sakė M.Bilius.
Jam jau yra tekę kalbėti ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininku buvusiu kovotoju Kęstučiu Smirnovu. M.Bilių gerai pažįsta ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Kalba apie interesų konfliktą
V.Kvietkauskas rado žodžių M.Biliaus kritikai atremti. Pirmiausia jis kalbėjo apie nuveiktus darbus, tada užsiminė apie galimą interesų konfliktą.
„Pirmiausia pats turi ką nors nuveikti žmonių labui Olimpiniame komitete, o tada kritikuoti. Jis nieko nėra čia padaręs. Be to, man kelia klausimą kitas dalykas, apie kurį esame kalbėję ir su M.Biliumi. Jis yra aktyvus sportininkas, o LPOK prezidentas nuolat turi priimti sprendimus, kurie tiesiogiai su tuo susiję. Tai interesų konfliktas ir aš neįsivaizduoju, kaip jis ketina viską suderinti“, – kalbėjo V.Kvietkauskas.
M.Bilius jau pažadėjo: jeigu laimės LPOK rinkimus, iš namų Šiauliuose kelsis į Vilnių, tačiau sportininko karjeros klausimas – daug opesnis.
„Būtų laba neprotinga baigti karjerą, kai esi stipriausias šalies neįgaliųjų sportininkas“, – pridūrė V.Kvietkauskas.
