2001-ųjų gruodžio 20-osios vėlų vakarą viename Maskvos miegamųjų rajonų bute rastas moters lavonas su daugybe durtinių žaizdų, rašo championat.com. Nustatyti žuvusiosios asmenybę nebuvo sudėtinga: savo namuose nužudyta pasaulio vicečempionė, pirmoji olimpinį medalį pelniusi Rusijos dailiojo čiuožimo atstovė 38-erių K.Ivanova.
Teismo medicinos ekspertai pabrėžė, kad žudikas tyčiojosi iš aukos: dūręs 17 kartų, jis nupjovė moters plaukus, juos išmėtė po visą butą ir tik po to išėjo uždaręs duris. Sunerimę kaimynai pareigūnus iškvietė tik po dviejų dienų.
Pagal pirmąją versiją, K.Ivanovą nužudė plėšikas, kuris gviešėsi jos medalių. Bet netrukus paaiškėjo, kad namuose apdovanojimų seniai nebuvo: rastas tik 1980-ųjų Leik Plesido olimpiados dalyvio ženklelis. Visus kitus daugiau ar mažiau svarbius medalius čempionė buvo pardavusi ar išmainiusį į alkoholį.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad K.Ivanova pastaraisiais metais beviltiškai kovojo su girtavimu. Todėl pagrindinė žmogžudystės versija – buitinis konfliktas su kažkuriuo atsitiktiniu pažįstamu. Žudikas taip niekada ir nebuvo nustatytas.
Košmarai ir nemiga
1988-ųjų olimpiada Kalgaryje tapo paskutiniu dideliu K.Ivanovos startu. Po pirmosios varžybų dienos ji buvo lyderė, bet kitas dvi dienas čiuožė nesėkmingai, iškrito iš prizininkų trejeto ir nusprendė atsisveikintu su sportu. Netrukus rusė išsiskyrė ir su treneriu Vladimiru Kovaliovu, kurį buvo įsimylėjusi.
Sportininkės gyvenime prasidėjo naujas, nelengvas etapas – čempionė, kuriai jau nereikėjo siekti naujų pergalių, mėgino iš naujo atrasti save.
Kira nuo pat vaikystės kovojo dėl vietos po saule: alkoholikė motina dukros auklėjimu nesirūpino, tėvas paliko šeimą, todėl mergaitę globojo močiutė. Gyveno kukliai ir Kira svajojo kuo greičiau sugauti sėkmę, užsidirbti pinigų, kad užsitikrintų gyvenimą be rūpesčių sau ir močiutei. Užsispyrimas ir darbštumas padėjo pasiekti tikslą. Bet kai sportinė karjera baigėsi, o nepritekliai nekamavo, K.Ivanovai buvo sunku: ji nežinojo, ką toliau veikti.
Buvusi čiuožėja pamėgino filmuotis kine, pradėjo dirbti trenere, įsitaisė į Ledo miniatiūrų teatrą, kur sutiko daug buvusių komandos draugų iš SSRS rinktinės, pradėjo romaną su Didžiojo teatro šokėju ir net už jo ištekėjo.
Bet Kiros siela vis tiek nerimo: jos artimieji vėliau pasakojo, kad net tuo, išoriškai sėkmingu periodu, ji vartojo stiprius raminamuosius. Jau tada K.Ivanovą kamavo košmarai ir nemiga.
Liko visai vieniša
1989-aisiais mirė K.Ivanovos močiutė. Pirmoji santuoka nenusisekė. Bet vyrišką petį gležnai čempionei pasiūlė Konstantinas Tarelinas – Maskvos ledo baleto direktoriaus pavaduotojas. K.Ivanovo vėl ištekėjo ir dar metus čiuožė.
1991-aisiais ji gavo unikalų pasiūlymą: dirbti dailiojo čiuožimo trenere Turkijoje. Lyg ir patrauklią galimybę K.Ivanova vėliau pavadino didžiausia savo gyvenimo klaida.
Praleidusi Turkijoje dvi savaites ji pasijuto nėščia, bet kontrakte nebuvo numatyta motinystės pertrauka. Kira ryžosi abortui.
Vis dėlto po trijų mėnesių turkai sutartį nutraukė, tačiau kūdikis jau buvo prarastas – Kira dėl to labai išgyveno.
Ji įsitaisė Kaukazo aviganį, kurį lepino lyg vaiką. O nuo sporto nutarė pailsėti.
Bet be ledo K.Ivanova ištvėrė vos keletą mėnesių ir 1993-iaisiais Maskvoje ėmė privačiai mokyti vaikus čiuožti. Jau tada Kira ėmė piktnaudžiauti alkoholiu – vyras nesėkmingai bandė ją paveikti. Juolab, kad šeimą ištiko tragedija: sportininkės jaunesnioji sesuo nusižudė dėl nelaimingos meilės. Iš čempionės artimųjų liko tik vyras, bet ir tas dėl nesibaigiančių problemų po metų išėjo pas kitą moterį.
K.Ivanova liko visiškai viena, akis į akį su savo bėdomis, liūdesiu ir alkoholiu.
Buvusi čempionė palūžo
1996-aisiais K.Ivanova ne dėl savo kaltės pateko į autokatastrofą, ilgai gydėsi, kol vėl ėmė dirbti trenere. Gyvenimas pamažu lyg ir tvarkėsi: stabilus atlyginimas, talentingi auklėtiniai, tikslas gyvenime – Kirai darbas teikė didžiulį malonumą, ji kaip įmanydama stengėsi dėl mokinių.
Bet alkoholis vis tiek imdavo viršų ilgai trunkančioje dvikovoje. Jaunųjų čiuožėjų tėvai ėmė pastebėti, kad trenerė į darbą ateina neblaivi. K.Ivanova liovėsi pati ant ledo rodyti čiuožimo elementus. Reikalai prastėjo.
2000-2001 m. K.Ivanova šešis kartus gydėsi nuo pražūtingos priklausomybės – niekas negelbėjo. 2001-ųjų rugsėjį ją atleido iš darbo, moteris liko be pragyvenimo šaltinio.
Čempionė pusantro mėnesio paniro į alkoholio liūną, kol ją dar sykį prikėlė medikai.
K.Ivanova dar planavo grįžti į normalų gyvenimą, per senus pažįstamus ieškojo darbo, bet jos bute vis dažniau lankydavosi įtartini tipai – tie, su kuriais Kiros keliai buvo susikirtę reabilitacijos ligoninėse, valkatos. Vienas iš jų tikriausiai ir nutraukė čempionės gyvenimą pačioje 2001-ųjų pabaigoje.
O buvo praėję tik 17 metų nuo tada, kai K.Ivanova 1984-ųjų Sarajevo olimpiadoje iškovojo bronzą. Publika žavėjosi nušlifuotais čiuožėjos suktukais, žiūrovai plojo stovėdami, jos garbei pavadindavo mergaites – pavyzdžiui, britų aktorę Keirą Knightley.
K.Ivanova susitvarkė su pasauline šlove, tačiau neatlaikė po jos sekusios kankinančios vienatvės.
