„Pasikeitus valdantiesiems, gal iš dalies ir politiniam elitui, pasigirsta kalbų, kad reikia viską keisti iš esmės, kad reikia naujos krypties, – rašo Lietuvos regbio federacijos prezidentas. – Taip, neabejotinai, galbūt kai kuriose šalies srityse reikia ir drastiškų sprendimų, tačiau pažiūrėjus į diskusijas dėl sporto ir jo finansavimo valstybiniu ar savivaldybių mastu, matosi labai paviršutiniški siūlymai. Neabejoju, kad kaip ir visose srityse, sporto ir jo finansavimo veiklą reikia naudoti itin efektyviai, daryti labiau skaidrią, vengti „pilkų zonų“. Tačiau neretai iš dalies politikų nuskamba labai jau populistiniai radikalūs siūlymai, neretai nukreipti į kovą su pasekmėmis, bet ne esme. Štai keturios įžvalgos, kurios gimsta klausantis populizmo.
Pirma. Kova su pasekmėmis, ne priežastimi.
Aukšto lygio vadyba, skaidrus finansavimas ir finansavimo kriterijai yra būtini sporto srityje. Jeigu politikai norėtų pokyčių, galbūt, reikėtų tvarkyti sistemą, bet ne kovoti su pasekmėmis. Palieskime valstybės įmonių investicijas, paramą sporto organizacijoms. Kur problema?
Ar blogai, kad lėšos skiriamos sportui? Ar blogai, kaip jos skiriamos ir apskritai, kad skiriamos? Šioje vietoje svarbu suvokti, kad labai lengva imti ir nurėžti finansavimą, tačiau tai problemos neišspręs, nes, mano manymu, reikia tvarkyti sistemą, procesą, nes galbūt atliekami neskaidrūs ir neaiškūs kelių šimtų milijonų eurų pirkimai, bet sportas dėl to tikrai nėra kaltas. Tuo tarpu visų akys kažkodėl krypsta į sporto investicijas.
Antra. Itin siauras mąstymas.
Kas yra sportas? Kas yra sporto piramidė? Kodėl žmonės sportuoja? Dalis politikų garsiai kalba apie elitinius krepšinio klubus, kitas sporto šakas. Beje, ačiū Agnei Bilotaitei, ji net regbį paminėjo. Supraskime, kad jeigu nebus aukšto lygio rinktinės, kurią maitina profesionalūs klubai, ugdydami žaidėjus, nebus ir vaikų, norinčių sportuoti, tapti jasikevičiais, saboniais, kalniečiais, černychais ir t.t.
Nereikia net kalbėti, koks svarbus sportas formuojant ir apjungiant bendruomenes, skatinant jų sveikesnį gyvenimą. Lietuvoje jau ir dabar pagrindinė mirtingumo priežastis yra su širdimi susijusios ligos. Aktyvus fizinis gyvenimas yra būtinas, kad mirtų mažiau Lietuvos gyventojų. Šioje vietoje yra tiesioginė koreliacija, įrodyta mokslininkų. Tad jeigu neturėsime idealų, vasaromis nesirgsime už stiprias rinktines – kas tuomet bus?
Trečia. Kokie sprendimai?
Kalbėti yra viena, tačiau daryti kas kita. „Uždrausti“, „nubraukti“ ir panašios kalbos neduoda man, kaip piliečiui, atsakymo, o ką siūlo pavieniai politikai. Dalis sako, kad pinigus reikia skirti vaikams, jų gydymui, galbūt, gatvių valymui ir panašiai. Tokie siūlymai yra absoliutus absurdas, nes yra populistiniai. Ar bent žinoma, kiek yra investuojama į sportą valstybiniu mastu?
Imkime konkrečius pavyzdžius. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas kasmet paskirsto lėšas didžiojo meistriškumo sporto sričiai. Skiriama vidutiniškai po 3,6 mln. eurų kasmet. Tai yra 0,04 procento nuo viso Lietuvos valstybės biudžeto. Sveikatos apsaugai skiriama beveik 600 mln. eurų. Tad jeigu iš profesionalaus sporto atimsime lėšas ir perduosime, pavyzdžiui, sveikatos apsaugai, kas nors pasikeis? Už šią sumą bus kažkas tikrai labai aktualaus nupirkta? Bus pastatytas kažkoks pastatas ar įsigytas pabūklas? Bet kas pasikeis, jeigu krepšinio gerbėjai, kurių yra 3 milijonai, neišvys krepšinio rinktinės ne tik kad olimpinėse žaidynėse, bet ir Europos čempionate?
Kitas lygmuo, kuris liečiamas, tai savivaldybės. Imkime profesionalius klubus. Taip, didelėje rinkoje galima padidinti klubo pajamas bilietų, televizijos transliacijų pardavimo, rėmėjų pritraukimo dėka. Kaip tai padaryti pas mus? Ar ponas Markas Adamas Haroldas pats kada bandė tai daryti? Pažiūrėkime per skaičių prizmę. Vilniaus miesto biudžetas siekia beveik 450 mln. eurų, o profesionalioms komandoms sostinė skiria apie 0,5 proc. šios sumos. Kauno atveju, šis koeficientas didesnis ir siekia beveik 1 procentą.
Jeigu elgtis kaip sako populizmą mėgstantys politikai, nurėžkime viską. Bet ką tuomet turėsime? Ar žmonės sirgs už komandą, kuri žais su tokiais pačiais pinigų neturinčiais klubais visiškai nykiame žemo lygio čempionate? Ar nacionalinė rinktinė gaus kokybiškų krepšininkų tarptautiniams startams?
Ar turėsime kokybiškus trenerius? Ar turėsime vaikus, siekiančius sportuoti? Ar turėsime suaugusius, kurie laisvalaikiu sportuoja? Labai tuo abejoju. Pažiūrėkime į rankinio padėtį. Kai buvo Kauno „Granitas“ Europos rankinio viršūnėje, tėtis pasakojo, kad rinkosi pilna miesto Halė, tačiau kuomet rezultatai smuko, smuko ir susidomėjimas, neliko ir sportuojančių. Atlikime nedidelį pratimą. 1987 metai.
Ką prisimenate apie tuos metus? Pats atlikau tyrimą savo artimųjų rate ir mažai kas atsiminė, kad vienoje ar kitoje sankryžoje neveikė šviesoforas, darbuotojai gavo kelių rublių didesnę algą, tačiau dauguma prisiminė Vilniaus bei Kauno „Žalgirio“ komandų pasiekimus futbolo ir krepšinio čempionatuose.
Ketvirta. Sportas tai investicija, ne išlaidos ar dotacija
Remiantis elementariu skaičiavimu, nesunku įvertinti, kiek Lietuvos valstybė, kaip verslo partneris, gauna pajamų per sportą. Jeigu Vyriausybė nutartų tiesiogiai pirkti atitinkamą reklamos kiekį pasaulio žiniasklaidoje, kiek ji gauna per sporto renginius, tokius kaip olimpinės žaidynės, pasaulio, Europos čempionatai, klubų turnyrai, esu įsitikinęs, nebeliktų lėšų šalies keliams ir net tai pačiai sveikatos apsaugai.
Todėl net ir nevertinant socialinio efekto, sportas yra labai gera ir tinkama šalies investicija. Daug studijų šiuo klausimu atlikta. Apsidairykime, kitos šalys perka sporto renginius, vilioja užsienio sportininkus priimti jų pilietybę, nes sportas yra didelis verslas ir didelės investicijos su labai apčiuopiama grąža.
Lietuva sporto pasaulyje yra be galo sėkminga. Jeigu vertinsime pagal olimpinių medalių skaičių, tenkantį vienam gyventojui ar šalies BVP dydžiui, mūsų šalis yra viena lyderių pasaulyje, įsitvirtinusi stipriausiųjų penkioliktuke.
Išvada. Žvelkime giliau, peržiūrėkime į pačią sistemą, kriterijus, tačiau imti ir nurėžti arba drastiškai sumažinti finansavimą sportui negalima.
