„Šventė baigėsi. Medaliai ir apdovanojimai išdalinti“, – atsiduso Lietuvos golbolo (aklųjų riedulio) rinktinės treneris Karolis Levickis.
Daugybę sveikinimų ir pagyrų su savo auklėtiniais išklausęs treneris nusprendė trauktis iš rinktinės: „Pavargau laukti geresnių laikų.“
Siūlė treniruoti jaunius
Apie tai, kad gali likti bedarbis, auksinės rinktinės treneris prabilo Vilniaus oro uoste, kai medalius iškovoję sportininkai grįžo iš Brazilijos.
Vilniaus savivaldybei priklausančioje „Tauro“ sporto mokykloje dirbantis K.Levickis tuomet atskleidė, kad šiais metais jam buvo gerokai sumažintas atlyginimas, nes darbo valandų sumažėjo perpus.
Pasikeitus savivaldybės vadovams išsipildė blogiausia trenerio prognozė – jam darbo visai neliko.
Lietuvos vidutinių nuotolių bėgimo čempionu kelis kartus tapusiam K.Levickiui buvo pasiūlyta treniruoti jaunuolius iki 18 metų.
Tokios grupės kol kas nesurinkęs K.Levickis teigė šiuo metu su sportu neturintis nieko bendra.
Žaidėjų rasti nelengva
Surasti jaunų golbolo žaidėjų – sudėtinga.
„Neįgalieji vis labiau integruojami į visuomenę, jie mokosi ir dirba skirtingose Lietuvos vietose, todėl sunku juos surasti“, – pasakojo Lietuvos aklųjų sporto federacijos prezidentas Linas Balsys.
Jo teigimu, Vilniuje veikiančiuose internatuose gyvenantys jaunuoliai paprastai turi ne tik regėjimo negalią, bet ir kitokių sveikatos sutrikimų, todėl į rinktinę pretenduoti negali.
L.Balsys dar turi vilčių, kad K.Levickis grįš vadovauti Lietuvos golbolo rinktinei, nes oficialiai su šiomis pareigomis nėra atsisveikinęs. Jei jo įkalbėti nepavyks, laukia kito trenerio paieškos.
Pažadų dalinti negali
Golbolo trenerių nerengia jokia mokymo įstaiga, todėl prie specifinės sporto šakos tektų prisitaikyti kitos sporto srities specialistui.
Tačiau nei didesnio atlyginimo, nei geresnių treniruočių sąlygų Lietuvos aklųjų sporto federacija jam pažadėti negalės.
„Toks jau tas neįgaliųjų sportas – tvirtai nieko negalime pažadėti nei treneriui, nei sportininkams. Neįgaliųjų sportui skirti pinigai patenka į bendrą katilą: jei daugiau sumokėsime golbolo treneriui, plaukikai nebeturės už ką nuvažiuoti į varžybas“, – pasakojo L.Balsys.
Priglaudė sporto klubai
Tik rengiantis parolimpinėms žaidynėms valstybė mokėdavo treneriams, medikams, išlaikydavo sporto bazes.
Pasibaigus žaidynėms baigėsi ir finansavimas.
Nors čempionų titulą iškovojusius golbolo rinktinės narius sveikino ne vienas politikas, daugiau pinigų šiais metais sportininkams nebuvo skirta. Dėl finansavimo kitiems metams teks rašyti projektus įvairioms valstybės institucijoms.
Po parolimpinių žaidynių golbolo rinktinė daugiau nedalyvavo jokiose varžybose.
Rinktinės nariai treniruojasi Vilniaus aklųjų ir silpnaregių sporto klube „Šaltinis“, visi parolimpinės rinktinės nariai turi galimybę sportuoti sporto klubuose „Impuls“.
