Šeštoje klasėje susižavėjęs stalo tenisu Zenonas daug metų dalyvavo ir respublikinėse varžybose, o Kaune baigęs tuometį Kūno kultūros institutą mokė kitus žaisti stalo tenisą ir net sugebėjo tapti tarptautinės kategorijos teisėju.
Dėmesys – stalo tenisui
Pradėjęs nuo kamuoliukų, vėliau Z.Gramackas ėmė kaupti ir kitą stalo teniso atributiką – raketes, tinkliukus, ženkliukus, medalius, gaireles, atvirlaiškius, katalogus, kitus leidinius, akreditacijos korteles.
Ši aistra jam padėjo tapti Tarptautinės stalo teniso federacijos kolekcininkų klubo nariu ir suteikė galimybę savo kolekciją pademonstruoti Šveicarijoje, Lozanos olimpiniame muziejuje.
Tarp tūkstančių eksponatų seniausi yra XIX amžiaus pabaigos gaminiai. Tai – inkrustuotos raketės, aptrauktos ištempta oda.
Iš Anglijos atkeliavo kamuoliukas ir raketė, kuriais stalo tenisininkai žaidė 1924–1928 metais. Ta raketė – iš faneros. Viena pusė aptraukta kamštine medžiaga, kita – guma. O celiulioidiniai kamuoliukai tuomet buvo suklijuoti iš dviejų dalių.
Kamuoliukai tapo kitokie
„Naujos technologijos kamuoliukus smarkiai pakeitė. Pirkdamas, keisdamasis, gaudamas dovanų sukaupiau beveik pusę tūkstančio baltų, geltonų, oranžinių kamuoliukų, pagamintų įvairių pasaulio kompanijų. Turiu ir dviejų spalvų. Tokiais ketinama pradėti žaisti, kad žiūrovai juos, skriejančius didžiuliu greičiu, geriau matytų didelėse arenose“, – pasakojo Z.Gramackas.
Bet daugiausia jis yra surinkęs suvenyrinių. Yra ir labai vertingų – su garsių sportininkų autografais. Ant vieno jų pasirašė daugiau kaip dvidešimt metų pasaulio elite išsilaikęs ir Barselonos olimpiniu čempionu tapęs švedas Janas Ove Waldneris.
Sužavėjo olimpiniai suvenyrai
Tačiau kai alytiškis pamatė, kad nebeaplenks brolių Romualdo ir Vinco Franckaičių, kurių kolekcijoje yra apie 4 tūkstančius kamuoliukų, nusprendė bandyti tapti geriausias kitoje srityje.
„Tuomet kamuoliukus pradėjau keisti į kitus stalo teniso ir olimpinius eksponatus. Šios dvi kolekcijos man labai svarbios, kiekvienoje – beveik po 3 tūkstančius eksponatų. Jau turiu beveik visų olimpiadų medalius ir ženkliukus – net ir 1896 metų Atėnų, 1900 metų Paryžiaus ir dėl Antrojo pasaulinio karo 1940 m. neįvykusių Helsinkio žaidynių.
Žmona labai apsidžiaugė, kai didesnę dalį savo gausių kolekcijų perkėliau į Adolfo Ramanausko-Vanago gimnaziją. Ją pats esu baigęs. Ir aš džiaugiuosi, kad čia įrengtame erdviame sporto informacijos centre-muziejuje juos bet kada gali apžiūrėti mokiniai, miesto gyventojai ir svečiai“, – sakė Z.Gramackas.
