Kai Baku (Azerbaidžanas) vykusioje pasaulio šachmatų olimpiadoje Lietuvos atstovės džiaugėsi rekordine dvylikta vieta, Deimantė Daulytė iškovotu bronzos medaliu, o Viktorija Čmilytė–Nielsen – būsimu šuoliu į penktąją pasaulio reitingo poziciją, A.Kveinys stebėjosi savo auklėtinės Laura Rogule ėjimu.
54 metų šachmatų specialistas šįkart olimpiadoje buvo Latvijos moterų komandos treneriu. Vis dar aktyvus šachmatininkas turėjo paragauti nusivylimo kartėlio, nes jo ekipa buvo arti savojo tikslo – dvidešimtuko – tačiau auklėtinė žengė žingsnį, kuris baigėsi silpnesnės varžovės pergale.
„Moterys daugiau žaidžia emocijomis. Atrodo, kad šachmatai – tie patys, o ir taisyklės tos pačios, bet moterų mąstymas gal labiau emocingesnis ar net karingesnis. Joms sunkiau įvertinti šachmatų padėtį. Vyrai žaidžia stabiliau, o moterys gali padaryti labai netikėtų ėjimų“, – sakė 2009–2012 metais Irano moterų rinktinę treniravęs specialistas.
Latvijos moterų rinktinė šachmatų olimpiadoje užėmė 44–ąją vietą, tad ryškiausiu žaidimo momentu tapo šalies finansų ministrės Danos Reizniece–Ozola pergalė prieš pasaulio čempionę iš Kinijos.
„Ji pasirinko ne konkretų žaidimo variantą, o anglišką kelią, kur žaidimas vyksta lėtai, valdovės flange lyg niekas neatakuoja karaliaus. Įvyko keletas taktinių smūgių – figūrų pasikeitimas. Tada jį įgavo pranašumą“, – ministrės ėjimus prisiminė A.Kveinys.
Kritikavo Lietuvą
Bet šachmatų didmeistris įmaišė ir aštresnių spalvų. A.Kveinys negailėjo kritikos Lietuvos šachmatų federacijai ir požiūriui į šachmatus.
„Latvija ir Estija turi turnyrus. Rygoje planuojamas moterų pasaulio asmeninis čempionatas. Latvijoje ir kultūra kitokia. Nemyli lietuviai šachmatų. Nemyli“, – tardamas paskutinius žodžius nusijuokė A.Kveinys.
Dabar jis pats ruošiasi žaisti. Šachmatų olimpiadoje, kaip pats sako, galėjo prisijungti ir prie Lietuvos rinktinės, bet nesutarė su federacija, o dabar ruošiasi asmeniniams turnyrams.
„Baigėsi kontraktas, todėl išvykstu į savo pagrindinį darbą. Kitą savaitgalį žaisiu Lenkijos aukščiausioje lygoje, tada – Belgijoje, – pasakojo A.Kveinys ir ėmė vardyti šalis, kuriose ketina sėsti prie šachmatų lentos. – Lenkija, Vokietija, Belgija, Prancūzija, Islandija. Žaidžiu šiuose klubuose ir individualiuose turnyruose. Nepoilsiauju ir laukiu pasiūlymų iš kitų šalių.“
A.Kveinys interviu „Lietuvos rytui“ pasakojo, kodėl didžiojoje šachmatų dvikovoje dėl pasaulio čempiono vardo palaikys Magnusą Carlseną, o ne rusą Sergejų Kariakiną, išreiškė savo požiūrį į šachmatų situaciją Lietuvoje ir palygino ją su Latvija bei atskleidė, kuo skiriasi vyrų ir moterų šachmatai.
Sugrįžęs iš pasaulio šachmatų olimpiados A.Kveinys palietė Azerbaidžane vykusio turnyro realijas bei nuoširdžiai pasakė, koks jausmas treniruoti Latvijos finansų ministrę.
– Latvijos moterų šachmatų rinktinė užėmė 44–ąją vietą. Prieš dvejus metus buvo 39–a, bet dabar buvote per žingsnį nuo dvigubai geresnio rezultato. Kas nutiko?, – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Kveinio.
– Šachmatuose, ir ypač pas moteris, būna situacija, kai vienas paskutinis ėjimas lemia kokias 20 pozicijų. Planavome būti dvidešimtuke. Jau praktiškai buvome pasiekę tikslą, bet viena didmeistrė (Laura Rogule, – Red.) laimėtoje padėtyje pralaimėjo partiją. Kartais taip nutinka, bet norėjosi sužaisti geriau.
Latvės turi problemą, kuri yra ir Lietuvoje – trūksta žaidėjų. Jos turi keturias šachmatininkes, bet neturi rezervo. Jaunimas žaidžia, bet skirtumas – labai didelis. Nėra pamainos. Pas lietuvius jaunimas irgi žaidžia, atrodo, kad gerai, bet kai išeinama į pasaulį, matome klasių skirtumą.
– Kokia to priežastis?
– Merginų šachmatai – keista sporto šaka. Po kiek laiko jos pradeda galvoti ne tik apie šachmatus: karjerą, šeimą, visai kitus dalykus. Vyrai – labiau profesionalai.
Šachmatuose reikia juodo darbo, o dabar, kaip sako, neapsimoka žaisti. Ne ta sporto šaka.
– Kaip patekote į Latvijos moterų rinktinę?
– Nuo 2009 iki 2012 metų treniravau Irano moterų komandą. Grįžau iš Irano ir latviai matė gerus rezultatus. Jie ir pateikė pasiūlymą. Esu savo paslaugas siūlęs ir Lietuvoje, bet tai nieko nesudomino.
Galėjau mažiausiai antra lenta žaisti Lietuvos rinktinėje Baku olimpiadoje, bet mums susikalbėti su federacija neišeina.
Tad be moterų treniravimo dar ir žaidžiu.
– Ar vyrų ir moterų šachmatų specifika labai skiriasi?
– Taip. Moterų šachmatuose – daugiau psichologijos. Vyrų šachmatai – grynas sunkus darbas, studijavimas, kompiuteriai, informacija. Moterys daugiau žaidžia emocijomis. Atrodo, kad šachmatai – tie patys, o ir taisyklės tos pačios, bet moterų mąstymas gal labiau emocingesnis ar net karingesnis.
Joms sunkiau įvertinti šachmatų padėtį.
Su moterimis dirbti labai sunku, nes jos visiškai skirtingos, turi įvairius charakterius, stilius. Su vyrais galima daugiau organizuoti, o moterys dažnai gali padaryti bet kokį ėjimą. Niekada neatspėsi, kas šaus į galvą. Gali ir labai talentingai sužaisti, bet gali būti paveikta nuotaikos. Ta amplitudė – gerokai platesnė. Vyrai žaidžia stabiliau.
– Ta psichologija suveikė ir per paskutinę L.Rogule partiją su Ekvadoro atstove Evelyn Moncayo Romero?
– Taip. Mūsų latvė buvo stipresnė, bet perdegė. Padėtis jau buvo laimėta, tad ji norėjo greičiau užbaigti. O dar ir iš vakaro jai nepavyko laimėti sunkios partijos.
Kita vertus, buvo ir mano klaida.
Reikėjo atkreipti dėmesį ir į sportinę formą. Olimpiada vyko ilgai ir tam reikėjo gero pasiruošimo. Paprastai šachmatininkes priversti eiti į sporto salę ar baseiną – sudėtinga, nes jos tingi. Vyrai daugiau tuo užsiima.
Reikia pamėginti ir tokią naujovę įvesti. Ne tik prieš olimpiadą ruoštis, bet sukurti pusiau vandens, sporto ir psichologijos kryptį. Galimybių – daug.
Dirba ir analitiku, ir psichologu
– Kiek sportinis pasiruošimas svarbu šachmatams? Automatiškai tai – tarsi atsakas žmonėms, kurie vis dar kalba, kad šachmatai – ne sportas.
– Pamėginkite atsisėsti ir nejudėti kokias 7 valandas. Kai pradedi skaičiuoti ėjimus, užmiršti viską ir tada būni sustingęs vienoje padėtyje. Esu baigęs kūno kultūros institutą Maskvoje ir žinau, kad šachmatininkai yra sportiški. Ne profesionalai, bet žaidžia ir tenisą, ir futbolą, ir plaukia.
– Esate aktyvus šachmatininkas. Ir dabar ketinate dalyvauti keliuose turnyruose. Kuo skiriasi asmeninis pasiruošimas ir darbas su kitais?
– Kai dirbi su savimi, žinai, ko tau reikia. Supranti, kokios informacijos trūksta, kur silpniau žaidi, kur atsirado spragos. O moterų rinktinėje dirbi su visa grupe ir reikia daug dėmesio skirti asmeninėms treniruotėms.
Moterys labiau ne tiek tingi, kiek joms neišeina dirbti individualiai. Reikia daugiau sukramtyti informacijos ir patiekti ją. Gal atmintis kažkaip kitaip veikia, nes neatsimena, nesusikaupia. Reikia pasiruošti daugeliui tokių dalykų.
Bet tokie iššūkiai laukia visų.
Kai girdžiu, kad gimė 12 metų šachmatų žvaigždė, sakau, kad tai – daugiau reklama. Tiesiog šachmatuose yra per daug informacijos. Taip negali būti.
Vienoje srityje gal ir gali žaisti gerai. Tarkime – kombinacijose, bet, kad būtum geras visur reikia didelio ir pastovaus darbo. Negalima daryti pertraukų. Turi visada žaisti šachmatais ir gyventi šachmatų pasaulyje.
Pats žaidžiu ir visą informaciją perduodu rinktinėms. Visada yra ką žinoti – naujoves, kokie variantai geri, kurie užsidaro. Pokyčių – daug.
O moterys įprastai gyvenime daro daugiau darbų. Ar su šeima, ar dar dirba, todėl reikia pačiam surinkti ir pateikti daugiau informacijos.
– Per mačą jūs tampate analitiku?
– Taip. Per mačą surenki daug informacijos, kurią gali panaudoti vėliau. Stebi, kaip elgiasi kritiniais momentais, ką galima taisyti, o ką daro gerai. Vakarais vyksta analizė, aptariama, kas įvyko. Kartais pasakai pastabą, bet to iškart ištaisyti nepavyksta. Atrodo, kad pasakai ir viskas, bet būna užmiršta ar tiesiog suveikia refleksas.
Į kraują įauga staigūs ėjimai ar negalėjimas susilaikyti. Pamato gražią kombinaciją ir nesusilaiko neišpildę iki pabaigos.
– Po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių vis dar daug kalbama apie psichologo svarbą. Moterų šachmatuose psichologija užima didžiausią darbo dalį?
– Būna ir taip. Turiu didelę patirtį, todėl žinau, kaip žaidžia kai kurios rinktinės. Praėjo keturios partijos ir jau matai vaizdą – kas žaidžia geriau baltais, kas juodais, koks bus žaidimo paveikslas. Kartais gali nuspėti ir rezultatus. Tada ruoši rinktinę. Toks yra mano darbas.
Kiek žinau, Lietuvoje ši sfera – pakankamai apleista. Yra rinktinių treneriai, bet matosi, kad viskas vyksta pagal sėkmę. Latvija – griežtesnė, nes daugiau investuoja.
Finansų ministrė išklauso, bet ne visada sutinka
– Ko gero skambiausiai nuaidėjo Latvijos finansų ministrės Danos Reizniece–Ozola pergalė prieš pasaulio čempionę ir geriausią šachmatininkę reitinge kinę Hou Yifan. Kas lėmė tokį netikėtumą?
– Čia daug nuveikė ir psichologija. Žinau, kaip moterys mėgsta žaisti ir esu matęs čempionės partiją. Nurodžiau, kur ji silpna, kad yra tam tikros situacijos, kur ji gali paskubėti. Bet tai buvo ir Danos diena. Ji visą mačą gražiai žaidė. Buvo gerų kombinacijų ir ji pasiekė pergalę.
– Kokius ėjimus padarė D.Reizniece–Ozola, kad išmušė kinę iš vėžių?
– Ji pasirinko ne konkretų žaidimo variantą, o anglišką kelią, kur žaidimas vyksta lėtai, valdovės flange tarsi niekas neatakuoja karaliaus. Įvyko keletas taktinių smūgių – figūrų pasikeitimai.
Jį įgavo padėtį su įvairiaspalviais rikiais, o tai reiškia, kad padėtis aštrėja. Ir vienu metu kinė pradelsė. Ji manė, kad jos padėtis – tvirta, o Dana ėmė lipti ant karaliaus ir su aukomis, atrodo žirgas buvo, viską realizavo.
Galbūt būčiau rekomendavęs daryti dar kažkaip kitaip, nes galėjo sužaisti geriau, bet jai pavyko.
– Latvijos finansų ministrė yra pati pratusi priimti svarbius sprendimus politikoje. Ar sunku ją treniruoti prie šachmatų lentos?
– Sunku, nes ji – lyderė ir ne tik rinktinėje, bet ir savo darbe. Ją kontroliuoti – labai sunku. Aš ją kaip šachmatininkę pažįstu nuo jaunystės ir mes bendraujame tik šachmatų terminais, tad Dana manęs klauso.
Žinoma, balso nekeli.
Sutariame gerai, bet būna, kad ji sako: „Treneri, norite taip, bet aš žaisiu kitaip.“ O po partijos prieina ir sako: „Treneri, buvote teisus, turėjau žaisti kitaip.“ Tiesiog negali susivaldyti, nes nori pati priimti sprendimus.
Šachmatai jai – lyg hobis, bet jiems skiria laiko. Kad atvyktų į Baku ji pasiėmė atostogas, žaidžia ir savaitgaliais, palaiko šachmatus Latvijoje. Šachmatuose ji atsipalaiduoja nuo savo darbų.
Į Lietuvos daržą – akmuo
– Kritiškai žiūrite į šachmatų situaciją Lietuvoje. Kuo skiriasi lietuviai nuo estų ar tų pačių latvių?
– Latvijoje vyksta tarptautiniai turnyrai. Šachmatai turi kažkokį gyvenimą. Sunku prisiminti, kokį stambų turnyrą Lietuvoje. Per olimpiadą buvo nuspręsta, kad Rygoje kitąmet vyks Europos moterų asmeninis čempionatas, o 2018 metais – pasaulio jaunimo.
O Lietuvoje – tylu. Tarsi apleista.
Estija turi garsų vardą – Paulą Keresą. Visada vyksta jo vardo turnyrai. Mes turime tokį pat garsų vardą – Vladą Mikėną, bet kažkaip to neišnaudojame.
Kažkaip pas mus nejuda. Atrodo, kad turime ir Viktoriją Čmilytę–Nielsen, bet kažkas ne taip.
Žinau, kad ji Lietuvoje kuria šachmatų programą visoms mokykloms, bet tai – viena kryptis.
Esame visiškai užleidę darbą su rinktinėmis. O vaikus į čempionatus veža patys tėvai. Federacija gal kažkiek ir tepadeda.
– Bet Lietuvos šachmatininkės pasirodė tikrai puikiai. Moterys užėmė istorinę 12–ąją vietą.
– Taip. Lietuviai nuo seno buvo stiprūs, bet tuo viskas ir baigiasi. Žaidžiame gerai ir ką? Viskas užleista.
– V. Čmilytė–Nielsen prie rinktinės prisijungė daug vėliau, bet iškovojo pergalių ir dabar FIDE reitinge – penkta. Ar tai nereiškia, kad Lietuva šachmatų pasaulyje – matoma?
– Pati Viktorija sako, kad malonu, bet ji pati nežaidžia. Pakilo, o vėliau nukris. Jeigu žiūrėsime į istoriją, matysime ir gerų vyrų rezultatų. Tačiau tuos rezultatus reikia išnaudoti ne vien simultano žaidimui per miesto šventę.
– Ką kitaip daro latviai?
– Jie turi daug turnyrų įvairiais formatais. Mėgėjai dažnai susitinka su profesionalais, o Lietuvoje susitikimų praktiškai nebūna. Gal kartą per tris mėnesius. Turėsime atvirąjį Lietuvos čempionatą, bet jis vyksta kartą į metus. Kažkas negerai, kai taip retai žmonės susitinka.
Įstrigo ir pati šachmatų kultūra. Latvija rašė ir rašė apie šachmatus, o pas mus informacijos – labai mažai. Nekalbu vien apie žiniasklaidą, bet ir pačią federaciją.
Na, nemyli lietuviai šachmatų. Nemyli. (juokiasi).
Norisi tik padėkoti Lietuvos sportininkams, kurie vos ne už savus pinigus vyksta į olimpiadą. Kažkodėl mūsų vadai mano, kad dar reikia žaisti už „ačiū“. Sunkiai viskas juda, nes ir rėmėjų pritraukti nepavyksta.
– Kas Lietuvoje jums kelia daugiausia klausimų?
– Rinktinė Lietuvoje iš pradžių buvo formuojama lyg ir pagal sportinį principą. O tada išėjo taip, kad vyko tas, kas gali. Ir nesvarbu, ar vyks stipriausias ar ne. Ne taip turi būti suburta rinktinė. Nesu prieš federaciją, bet kažkas ten ne visai vyksta.
Prieš 20 metų dar mėginau kažką keisti, bet supratau, kad nelabai kas juda. Nežinau, ką reikia keisti: ar struktūrą, ar mąstymą, valdybą.
Kita vertus, dabar visi dabar atrodo patenkinti, tad nieko čia nepakeisi.
Palaikys Norvegijos šachmatų genijų
– Olimpiadoje dalyvavo ir jau šachmatų legenda tapęs norvegas Magnusas Carlsenas. Kokį įspūdį paliko jis?
– Žiūrėjau jo mačus. Visi šachmatininkai gyveno kartu, tad buvo galima jį matyti. Iš vienos pusės – jis superžvaigždė, bet labai paprastas. Visada buvo su savo komanda, o į pusryčius ėjo su paprastais šortais ir marškinėliais, susivėlęs, apsimiegojęs. M.Carlsenas – komandos žaidėjas. Buvo su visais.
Olimpiadoje daug komandų turėjo daug žvaigždžių.
– Ar mėgstate jo žaidimą? O gal palaikysite rusą Sergejų Kariakiną, kuris mes M.Carlsenui iššūkį dėl pasaulio čempiono vardo?
– S.Kariakino visiškai negerbiu. Ne tik dėl jo pasisakymų interviu. Tiesiog matau iš žaidimo. M.Carslenas yra ne tik genijus, bet jis nuo dešimties metų skaitė daug literatūros ir apie šachmatus yra perskaitęs beveik viską.
Jis pamena beveik visas didžiąsias partijas. Tai kelia didelį susižavėjimą. O S.Kariakinas turi komandą ir pinigų. Jie įsijungia kompiuterį ir kankinasi, spausdami mygtuką ir žiūrėdami, ką pasiūlys.
Dabar skaičiau, kad Baku pralaiminėjo partiją, bet buvo patenkintas geru savo rezultatu. Meluoja.
O M.Carlsenas visada kalba tiesiai šviesiai. Jokios politikos ir nieko. M.Carlsenas – tikras čempionas. Toje kovoje gali būti visko, bet šiuo metu jį laikau stipresniu.
– Kaip vertinate bendrą varžybų lygį? Moterų varžybose iš lyderių dešimtuko nebuvo indės Humpy Koneru ir rusės Katerinos Lagno.
– Lygis – labai aukštas. Tiek tarp moterų, tiek vyrų. Visi labai sustiprėjo. Atsipalaiduoti nebuvo galima. Latvijos rinktinėje visos moterys – didmeistrės, bet jos – ne profesionalės. O Kinija, Indija, Rusija, Ukraina turi profesionalias, kurios visą gyvenimą užsiima šachmatais.
Jas palaiko ir valstybė, ir rėmėjai. Taip buvo ir Irano rinktinėje.
O Latvijoje ar Lietuvoje – visos mėgėjos. Jos susirenka, vyksta į olimpiadą ir sugrįžta, o tada visi jas užmiršta.
Pora akmenukų – ir į Lietuvos federacijos daržą.
– Rusijos šachmatininkės gynė čempionių vardą. Jos netgi pristatė tokią pat rinktinę tik su vienu nereikšmingu pakeitimu. Bet į ketvertuką jos nepateko. Rusijos vyrai pagal reitingus buvo stipriausi, turėjo ir pasaulio čempionui iššūkį mesiantį S.Kariakiną, bet užėmė trečiąją vietą. Kas nutiko?
– Tai nėra naujiena. Esi labai stiprus individualiai, bet daug lemia ir komandinė dvasia. Lietuva yra stipri tuo, kad susiburia, turi puikią komandinę atmosferą. Rusams to trūko ir todėl jie nepasiekė rezultatų. Ukrainos ar Gruzijos, Kinijos komandos – kaip kumštis, o rusai atėjo lyg žvaigždės ir niekaip nesugebėjo „pagauti“ komandinio žaidimo.
Atrodo, kad yra keturios partijos, todėl visi žaidžia už save, bet reikia dirbti vardan komandos rezultato. Ne visiems pavyksta gerai sužaisti.
– JAV komanda pernai įdėjo daug jėgų, kad įkalbėtų Fabiano Caruana prisijungti prie komandos. JAV ir Italijos pilietybes turintis šachmatų genijus pasaulyje – trečias. Amerikiečiams šis bandymas pasiteisino. Vyrų rinktinė tapo čempione. Ką manote apie tokį perėjimą?
– Jis sugrįžo dėl sąlygų šachmatams. Neseniai pats buvau JAV, kur galėjau palyginti pasikeitimus. Aš nesu nustebęs dėl amerikiečių pergalės. Jie susigrąžino ir Japonijoje gimusį Hikaru Nakamura ir filipinietį Wesley So.
Ten žaisti – nuostabu, nes sąlygos – fantastiškos. Mes apie tokias galvoti net negalime. Paskutinį kartą JAV buvau prieš 25–30 metų. Tada buvau jaunas ir kvailas, o dabar galėjau palyginti. JAV komanda dabar išsprendžia visas buitines problemas. Jų tiesiog ten nėra. Jeigu esi šachmatininkas, tai JAV gali visą savo darbą skirti būtent tam.
Amerikiečiai visada atlygina už tavo nuveiktą darbą.
Lietuvos rinktinės Moterys: Viktorija Čmilytė-Nielsen (GM), Deimantė Daulytė (IM), Salomėja Zaksaitė, Daiva Batytė, Laima Domarkaitė.
Vyrai: Eduardas Rozentalis (GM), Tomas Laurušas (IM), Šarūnas Šulskis (GM), Vidmantas Mališauskas (GM), Paulius Pultinevičius.
