O ar išvis įmanoma bėgti greičiau? Kokia žmogaus galimybių riba 100 m distancijoje?
Diskusija apie tai su nauja jėga įsiplieskė po Rio de Žaneiro žaidynių, kuriose 30-metis U.Boltas iškovojo tris aukso medalius ir dabar jau yra devyniskart olimpinis 100 m, 200 m ir estafetės 4x100 m rungčių čempionas.
Dar 2008-aisiais, prieš metus iki rekordinio U.Bolto bėgimo, Stanfordo universiteto profesorius Markas Denny padarė išvadą, kad maksimalios žmogaus galimybės bėgant 100 metrų – 9,48 sek. Tokiu atveju sportininko vidutinis greitis siektų 10,55 m per sek., arba 37,98 km per val.
Palyginimui: pakeliui į rekordą U.Bolto greitis buvo 10,44 m per sek., arba 37,66 km per val.
Vadinasi, ateities sprinteriams mažai šansų pagerinti jamaikiečio rezultatą, nes žmogaus galimybių riba – labai arti?
Kai kurie mokslininkai su tuo nesutinka. Jie teigia, kad galima būtų įsibėgėti greičiau, nei tai daro U.Boltas, taip pat ilgiau išlaikyti maksimalų tempą (viename bėgimų U.Boltas buvo pasiekęs net 43,94 km per val. greitį).
Be to, U.Boltas paskutiniuose distancijos metruose paprastai pristabdo.
Vertinant grynai teoriškai, pabrėžia biomechanikos profesorius iš Dalaso Peteris Weyandas, žmogus galėtų įsibėgėti iki 19,3 m per sek., arba 69,52 km per val. Bet būtent – teoriškai, ir tai absoliuti riba.
O praktiškai, anot P.Weyando, būsimieji sprinto karaliai galėtų bėgti 100 m kiek greičiau nei per 9 sek. Klausimas, kada tai įvyks. Po trisdešimties metų? Penkiasdešimties? Šimto?
Kol kas toks bėgimas atrodo fantastika, bet – kantrybės.
