Pasaulio ir Europos čempionatų prizininkas Ričardas Lažinskas ant vandens slidžių pirmą kartą atsistojo būdamas šešerių, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Sostinė“.
Tačiau dabar treneriu dirbantis labiausiai tituluotas Lietuvos vandens slidininkas mano, kad išbandyti šią visapusiškai kūną lavinančią sporto šaką gali ir dar jaunesni vaikai, svarbu, kad jie nebijotų vandens.
Nei ūgis, nei svoris nesvarbu
„Vaikai labiau atsipalaiduoja, lengviau perpranta naujus pojūčius. Jie pagal kūno masės ir raumenų santykį lengvi, todėl fiziškai nėra sunku išsilaikyti ant vandens slidžių“, – teigė klubui „Skriejantieji bangomis“ vadovaujantis 42 metų R.Lažinskas.
Į vandens slidinėjimo treniruotes netoli Pilaitės Vilniuje esančiame Gilužio ežere vaikus kviečiantis daugkartinis Lietuvos čempionas vardija, kuo gali būti patrauklus vandens slidinėjimas: „Tai yra universalus sportas – nesvarbu, ar berniukas, ar mergaitė, ar aukštas, ar žemas, ar stambus, ar plonas – slidinėti gali visi.
Ideali ir aplinka, kurioje užsiimama šia sporto šaka, – grynas oras, saulė, vanduo. Vaikai stiprėja fiziškai, patiria puikių emocijų.“
Pavyksta visiems vaikams
Dažnai vaikai jau pirmuoju ar antruoju bandymu atsistoja ant slidžių: „Kitiems kartais prireikia dar kelių mėginimų, bet nepamenu nė vieno, kuriam būtų nepavykę.“
Nebūtina net mokėti plaukti – vandens paviršiuje slidininką laiko gelbėjimosi liemenė ir specialus kostiumas.
„Tiesa, reikia, kad vaikas nebijotų vandens, gerai jame jaustųsi, pasitikėtų liemene. Jei vaiko santykis su vandeniu geras, jis gali pradėti slidinėti nors ir nuo ketverių metų“, – tikino R.Lažinskas.
Greitis didėja, virvė trumpėja
Vandens slidinėjimo treniruotės prasideda krante – maždaug 10 minučių apšilimas ir trenerio paaiškinimas, ką daryti, kad sėkmingai pakiltum iš vandens įsitvėręs rankenos, kuri pritvirtinta prie lyno, besidriekiančio nuo katerio.
Vandens slidinėjimą sudaro trys rungtys – figūrinis slidinėjimas, slalomas ir šuoliai nuo tramplino. Nuo ko pradeda vaikai?
„Iš pradžių išmoksta stovėti ant dviejų paprastų, vadinamųjų mėgėjiškų slidžių. Vėliau vaikai šliuožia figūrinėmis ovalo formos slidėmis, lengvai slystančiomis vandens paviršiumi.
Jomis galima atlikti įvairias figūras – apsisukimus, pasisukimus, šuolius per bangą“, – pasakojo treneris.
Kiek vyresni vaikai, maždaug aštuonerių metų, jau pradeda mėginti antrą rungtį – slalomą. Tai čiuožimas viena slide apiplaukiant plūdurus specialioje trasoje.
Čia skaičiuojamas rezultatas pagal virvės ilgį ir katerio greitį – kylant meistriškumo lygiui virvė trumpėja, o greitis didėja.
Mergaitėms greitis didinamas iki 55 kilometrų per valandą, berniukams – iki 58 kilometrų per valandą.
Pasiekus maksimalų greitį trumpinamas virvės ilgis – tol, kol sportininkas nebeapvažiuoja šešių trasos plūdurų.
Šuoliai atliekami vėliausiai
Trečia rungtis – šuoliai nuo tramplino. Ją galima mėginti jau gerai pajutus vandenį, sustiprėjus fiziškai.
„Anksčiau nei dešimties metų tai bandyti net nėra prasmės, o pagrindinis darbas prasideda sulaukus dvylikos metų“, – paaiškino Lietuvos šuolių nuo tramplino rekordininkas.
Atvežę į treniruotes vaikus išbandyti vandens slides dažniausiai susigundo ir tėvai.
Kai kurie vėliau taip įsitraukia į vandens slidinėjimą, kad net ima dalyvauti varžybose.
Tarp suaugusiųjų populiariausia slalomo rungtis. Čia amžius – ne riba, yra ir į septintąją dešimtį įžengusių slidininkų.
