Nepaisant Rusijos pareigūnų vykdytos dopingo programos, šios šalies sportininkams leista startuoti Rio de Žaneire.
Apie tai pranešta Lozanoje (Šveicarija), kur sekmadienį vyko IOC neeilinis susirinkimas.
„Mes turėjome rasti balansą dėl kolektyvinės atsakomybės ir asmeninio teisingumo, į kurį turi teises kiekvienas žmogus ir atletas,“ – pareiškė IOC prezidentas Thomas Bachas.
Tiesa, ne visi Rusijos atletai galės atsipalaiduoti.
IOC perleido sprendimo teises diskvalifikuoti Rusijos sportininkus tarptautinėms federacijoms. Jos priims galutinį sprendimą dėl 387 Rusijos olimpiečių, tarp jų 68 lengvaatlečių.
Be to, IOC rengiasi neleisti startuoti olimpinėms žaidynėms tiems Rusijos atletams, kurie yra paminėti antidopingo kontrolės atstovo Richardo McLareno raporte ir turi praeities nuodėmių dėl dopingo.
Visi Rusijos atletai, bausti už dopingo vartojimą, neturės teisės startuoti Rio de Žaneire.
Tarp tokių yra plaukikė Julifa Jefimova, dėl dopingo diskvalifikuota 2013 metais šešiolikai mėnesių, o šį sezoną buvusi suspenduota dėl meldoniumo.
Dėl naujo IOC nurodymo Rio de Žaneire nebus ir dar dviejų Rusijos sporto žvaigždžių – 2012 m. olimpinės vicečempionės sunkiaatletės Tatjanos Kaširinos ir du olimpinius bronzos medalius laimėjusios dviratininkės Olgos Zabelinskajos. Kaip ir J.Jefimova, jos anksčiau buvo baustos dėl dopingo.
IOC prezidentas Thomas Bachas pranešė, jog nė vienas Rusijos sporto ministerijos atstovas nebus akredituotas žaidynėms rugpjūčio 5-21 dienomis.
Penkiolika IOC vykdomojo komiteto narių sekmadienį rengė telekonferenciją, kad pasvertų beprecedentinį žingsnį – pašalinti visą Rusijos komandą iš žaidynių.
Visai Rusijos komandai grėsė pašalinimas dėl sisteminių dopingo nuodėmių.
Rusijos lengvaatlečiai jau anksčiau buvo palikti be olimpinių žaidynių, kai ketvirtadienį jų apeliaciją atmetė Sporto Arbitražo teismas Lozanoje.
Kiek anksčiau IOC įspėjo, jog žiemos sporto varžybos bus atšauktos šį sezoną Rusijoje.
Skandalai kilo dėl Rusijos pareigūnų suklastotų dopingo testų mėginių per kelerius pastaruosius metus, tarp jų ir per 2014 metų Sočio olimpines žaidynes.
Ši dopingo krizė yra didžiausias iššūkis olimpiniam judėjimui nuo boikotų eros 1980-1984 metais.
IOC prezidentas Thomas Bachas ir kiti turėjo rasti balansą tarp „asmeninio teisingumo“ ir „kolektyvinės bausmės“. Laiko svarstymams buvo labai mažai, nes žaidynės Brazilijoje prasideda rugpjūčio 5 dieną.
Raginimai diskvalifikuoti visą Rusijos olimpinę komandą suskambėjo pirmadienį, po Richardo McLareno pranešimo.
Pasaulio antidopingo agentūros (WADA) pasamdytas kanadietis teisinininkas paskelbė raportą apie tai, jog Rusijos sporto ministerija kontroliavo savo olimpinių atletų dopingo testus.
R.McLareno tyrimas, paremtas buvusio Maskvos dopingo laboratorijos direktoriaus Grigorijaus Rodčenkovo parodymais, patvirtino, jog per 2014 metų žiemos olimpines žaidynes Sočyje rusų dopingo testų mėginiai buvo klastojami.
Be to, buvo nustatyta, jog valstybės pareigūnų palaiminta dopingo programa apėmė 28 vasaros ir žiemos sporto šakas nuo 2011 iki 2015 metų.
Rusija vis dar gali būti pašalinta iš Paraolimpinių žaidynių.
Pasirėmęs R.McLareno išvadomis ir dėl sveikatos negalias turinčių Rusijos atletų, Tarptautinis paraolimpinis komitetas penktadienį pareiškė, jog kitą mėnesį nuspręs, ar leisti Rusijai dalyvauti varžybose rugsėjo 7-18 dienomis Rio de Žaneire.
Iki šiol nė viena šalis nebuvo išspirta iš olimpinių žaidynių dėl dopingo pažeidimų.
IOC turėjo priimti sudėtingą sprendimą ir dėl geopolitinių srovių.
Vladimiro Putino valdoma Rusija, sporto pergalėmis siekianti sustiprinti savo statusą pasaulyje, yra svarbi žaidėja olimpiniame judėjime.
Daug olimpinio judėjimo valdininkų ir tarptautinių federacijų lyderių palaiko artimus ryšius su Rusija.
Šios sportininkai ir sporto valdininkai dėl dopingų skandalus vadina politiniais ir įprastai traukia seną giesmę apie kenkti norinčius Vakarus.
V.Putinas, priminęs JAV ir SSSR rengtus 1980 ir 1984 metų olimpinių žaidynių boikotus, pareiškė, jog olimpinis sportas vėl atsidūrė ant skilimo ribos.
Buvęs SSSR lyderis Michailas Gorbačiovas parašė atvirą laišką Th.Bachui penktadienį, prašydamas nebausti Rusijos komandos.
„Esu susirūpinęs ir giliai nuliūdęs dėl galimybės diskvalifikuoti Rusijos atletus iš olimpinių žaidynių, nekalti bus nubausti kartu su kaltais, – rašė M.Gorbačiovas. – Man kolektyvinės bausmės principas yra nepateisinamas.“
Tai sekmadienį per susirinkimą Lozanoje bandė pabrėžti ir Rusijos olimpinio komiteto prezidentas Aleksandras Žukovas.
Jis bandrą diskvalifikaciją prilygino lyg gaudymą nusikaltėlių, o tada „jų šeimos, draugų baudimą tiesiog už tai, kad šie pažinojo nusikaltėlius ar gyveno tame pačiame mieste/“
Tuo tarpu antidopingo visuomenė mąstė kitaip: valstybės remiamas dopingas Rusijoje sugadino visą sporto sistemą ir vienintelis būdas užtikrinti sąžiningą žaidimą buvo diskvalifikuoti visą komandą, net jei nukentėtų kai kurie nekalti atletai.
Vis dėlto kovą su dopingu deklaruojančiai IOC neužteko drąsos priimti griežtą sprendimą.
Be to, IOC atmetė Rusijos lengvaatletės Julijos Stepanovos prašymą startuoti po neutralia olimpinių žaidynių vėliava. Ši 800 m bėgikė, anksčiau bausta už dopingą, padėjo išaiškinti savo šalies dopingo problemas.
