„Lietuvos ryto“ skambutis R.Navardauską užklupo jam gulint ant masažo stalo.
Ten buvo geriausias ryšys ir ramiausia vieta pokalbiui per veiksmo kupiną dieną, prasidėjusią treniruote ir pasibaigusią „Cannondale“ ir kitų komandų pristatymu, per kurį ekipos buvo atvežtos II pasaulinio karo laikų visureigiais. Vakaras baigėsi visų 198 dviratininkų susirinkimu.
„Visiems aiškinamos visų etapų schemos, kokio saugaus atstumo laikytis, kaip važiuos lenktynių rengėjų automobiliai, kaip jie gali lenkti dviratininkų grupę, kokios bus taisyklės“, – vakaro programa buvo aiški R.Navardauskui iš anksto.
28 metų lietuvis viską žino jau atmintinai, nes „Tour de France“ pragare virs penktą kartą.
R.Navardauskas prisipažino, kad Prancūzijoje vykstančiu futbolo čempionatu domisi ir dviratininkai: „Kaip ir futbole, dviračių sporte yra lyderiai, atakuojantieji, gynėjai. Kai „Tour de France“ pūs šoninis vėjas, aš būsiu tarp tų gynėjų, kurie sieks pridengti lyderį ir saugoti jo jėgas, kurių prireiks, kai lenktynės persikels į tikrus kalnus.
Tačiau yra vienas esminis skirtumas: dviračių sporte komandos važiavimą įvertina tik pati komanda, o žmonėms įdomūs asmeniniai pasiekimai. Futbole įvartį pelno vienas žaidėjas, bet labiau vertinama komandos pergalė.“
Užpernai prestižiškiausiose pasaulio lenktynėse R.Navardauskas tapo pirmuoju lietuviu, laimėjusiu „Tour de France“ etapą.
Pernai iškovojęs bronzą pasaulio čempionate JAV ir pripažintas geriausiu Lietuvos sportininku dviratininkas iš Kvėdarnos šiandien nuo Sen Mišelio kalno pasileis į naują 3 savaičių išbandymą.
Normandijos pakrantėje, kurios vaizdas papuoštų kiekvieną atviruką, prasidedančiose varžybose dviratininkams teks numinti 3519 kilometrų, keliui vingiuojant per Pirėnų ir Alpių kalnus.
Laukia 21 etapas, o tarp jų tiktai dvi poilsio dienos, kol „Tour de France“ karavanas finišuos Eliziejaus Laukuose Paryžiuje liepos 24 dieną.
O tada bus likusios mažiau nei dvi savaitės iki R.Navardausko starto Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių plento lenktynėse.
Dviratininko kūną po treniruotės maigant prancūzei masažuotojai pokalbį pradėjome nuo įtempto kalendoriaus temos.
– Ramūnai, kaip suderinsite „Tour de France“ pragarą ir Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių išbandymus?
– „Tour de France“ vyks tris savaites, o olimpinėse žaidynėse varžysimės tik vieną dieną.
Jei labai nepervargsiu per „Tour de France“, viskas gali išeiti net į naudą. Reikės tik gerai atsipūsti ir persikelti į Rio išlaikius gerą sportinę formą.
Nenoriu nuvažiuoti į tokio lygio varžybas kaip olimpiada ir ten nieko nenuveikti.
Į Braziliją skrisiu likus 5 dienoms iki starto (plento lenktynės vyks rugpjūčio 6-ąją. – Red.).
Žinau, kad ten bus sunkios lenktynės mums, lietuviams (Rio de Žaneire R.Navardauskas startuos kartu su Ignatu Konovalovu. – Red.), nes trasa neparanki.
Ten bus svarbiausia rasti jėgų kylant į kalnus. Bus dviratininkų, lengvesnių už mus 20 kilogramų, – jiems važiuoti kalnuose parankiau.
Plaukikai ar futbolininkai turi vienodas sąlygas, jau tada lemia technikos ir taktikos detalės.
Dviračių sporte kiekviena šalis pasižymi skirtingais kalnais, skirtingais vėjais, skirtinga temperatūra ir vieta.
Mes, lietuviai, esame aukšti, dideli žmonės, linkę krepšinį žaisti, o ten reikės į kalnus kilti kartu su dviratininkais, kurie sveria po 55–60 kilogramų.
– O kiek jūs sveriate?
– Dabar apie 78–79 kilogramus.
– Tačiau po „Tour de France“ sversite mažiau?
– Galbūt ir nukris iki 75 kg. Jeigu taip bus, vadinasi, tikrai būsiu pervargęs.
– Ar įmanoma nepavargti per „Tour de France“?
– Daug lemia komandos užduotys, lyderio važiavimas. Susideda daugybė dalykų.
– Ar galimas variantas, kad pasitrauksite iš lenktynių anksčiau nei liepos 24 dieną, kai lenktynės finišuos Paryžiuje?
– Nemanau. Jeigu mūsų komandos lyderis Pierre’as Roland’as bus dešimtuke, jam reikės pagalbos. Tada bus svarbus kiekvienas žmogus. Kas nors padės kalnuose, o tokie kaip aš labiau stengsis važiuojant lygumose.
Norisi prisidėti prie komandos sėkmės.
– Kaip jaučiatės pasirengęs lenktynėms po pirmosios sezono pusės?
– Norėjau geresnės sezono pradžios, tačiau kažkiek kliudė ligos, kažkiek – griūtys.
Lenktynėse „Tirreno-Adriatica“ Italijoje griuvo pusė komandos. „Tour de Romandie“ varžybose Šveicarijoje griuvau paskutinę dieną ir iš ten išvažiavau į „Giro d’Italia“ jausdamas kažką gulint ant krūtinės.
Atrodo, kad griūtys daug nelemia, bet prastai nusileidus ant žemės atsiranda traumų, lydi skausmas.
Praėjusią savaitę susirgau ir komanda liepė praleisti Lietuvos čempionato asmenines lenktynes.
– Tačiau kitą dieną Ignalinoje laimėjote Lietuvos pirmenybių grupines lenktynes – tai buvo tarsi repeticija prieš „Tour de France“?
– Kasmet mėgstu startuoti Lietuvos čempionate, kad pažiūrėčiau, kaip kojos sukasi.
Tai būna paskutinės varžybos prieš „Tour de France“. Tikrai nebūna lengva, nes reikia važiuoti susitelkus, pačiam atakuoti ir imtis iniciatyvos. Labai gera galimybė pasitikrinti.
– Ignalinoje dar nežinojote, kad važiuosite „Tour de France“, bet „Cannondale“ vėl pasirinko jus iš 30 savo dviratininkų ir įtraukė į devynetą, kuris važiuos Prancūzijoje. Apsidžiaugėte?
– Kaip pažiūrėsi. Laukia varžybos, kuriose kiekviena klaida gali kainuoti brangiai.
Bet jeigu pasiseks komandai ir pačiam, visi iškart pastebės, nes tai garsiausios dviračių varžybos.
– Jūsų vaidmuo būdavo talkinti lyderiams, tačiau galbūt pernai pasaulio čempionate laimėta bronza ir „Cannondale“ lyderių Dano Martino ir Ryderio Hesjedalio išėjimas atvers jums daugiau progų pasižymėti, o ne tik talkinti naujam favoritui P.Roland’ui?
– Progų visada būna, jeigu trasa man tinka. Tačiau pirmiausia reikia prižiūrėti lyderį, o tik paskui stengtis dėl savęs.
Turiu laikytis šalia lyderio, nes pasitaiko kritinių situacijų.
Pavyzdžiui, šįmet startuosime prie vandenyno, o ten pučia stiprus šoninis vėjas. Tada būna sunkiau važiuoti.
Reikia stengtis laikytis grupės priekyje, nes šoninis vėjas gali nupūsti visą komandą nuo lyderių ir užsižiopsojęs grupės uodegoje gali pralaimėti visas lenktynes jau per pirmąjį etapą.
Šiemet mūsų komandos lyderis yra prancūzas. Tai yra gerai – gal būsime labiau palaikomi vietinių, sulauksime daugiau dėmesio, o P.Roland’as pats jaus daugiau paskatų startuodamas namie.
– Kaip manote, kuris favoritų – titulą ginantis britas Chrisas Froome’as, kolumbietis Nairo Quintana ar ispanas Alberto Contadoras – turi daugiausia galimybių laimėti?
– Sunku pasakyti. Ch.Froome’as tikrai bus priekyje.
N.Quintana puikiai važiuoja kalnuose ir nebijo šoninio vėjo. Jei A.Contadorui nepasikartos nelaimės, jis irgi liks prie lyderių.
Manau, kad trejetas yra nuspėjamas. Kitų dviratininkų įšokimas tarp jų būtų kiek netikėtas.
– Prieš šias lenktynes daug kalbama apie mechaninį dopingą – dviračiuose paslėptus mažus galingus varikliukus. Vienas Prancūzijos dviračių sporto specialistas teigė, kad tai net blogiau už dopingą, todėl bus dažnai tikrinami ne tik dviratininkai, bet ir dviračiai. Ar iš tiesų tai naujas pavojus jūsų sportui?
– Jei tokius dalykus žmonės kuria, yra tikimybė, kad kas nors sugalvos pasinaudoti tokiu labai mažu varikliuku. Tačiau nerealu, kad to imtųsi garsios komandos.
Įsivaizduokite, jeigu vieną iš 30 komandos narių pagautų dėl mechaninio dopingo, įtarimas kristų ant visų trisdešimties žmonių, nes visi važiuoja tokiais pat dviračiais, kuriuos kuria tie patys mechanikai. Tai reikštų komandinį sukčiavimą.
Dėl draudžiamos tabletės atsakomybė dažniausiai krinta vienam žmogui, o varikliuko suradimas reikštų pražūtį visai komandai. Ji būtų nušalinta, dviratininkai prarastų darbo vietas. Kiltų didelis skandalas.
Galbūt pasitaiko atvejų, kai varikliukai įmontuojami pavienėse lenktynėse, kur važiuoja dviratininkai be komandų, bet tokio lygio lenktynėse negaliu įsivaizduoti, kad komanda galėtų taip kvailai rizikuoti.
– Lenktynės šiemet vingiuos ne tik Prancūzijoje – užsuks į Ispaniją, Andorą ir Šveicariją. Kuriame etape jums palankiausia proga iššauti?
– Komanda lyg ir nusiteikusi man sukurti galimybę šeštajame etape, bet jaučiu, kad po pirmųjų kelių etapų, kur bus daug vėjo ir lygumų, neturėsiu daug jėgų važiuoti, kad ką nors laimėčiau. Esu labiau nusiteikęs pakovoti dėl komandos ir lyderio.
– „Tour de France“ lenktynės prasidės tuo pat metu, kai Prancūzijoje žaidžiamos įdomiausios Europos futbolo čempionato rungtynės. Ar pasidalysite dėmesiu su futbolu?
– Futbolas – didelė šventė ne tik Prancūzijoje, bet ir visoje Europoje. Gal ir teks dalytis dėmesiu.
Kita vertus, jeigu žmonės yra atvykę į Prancūziją, jie ras laiko pasižiūrėti ir „Tour de France“.
Mums tik į naudą, jei bus daug žiūrovų – smagiau lenktyniauti.
Svarbu, kad jie žiūrėtų lenktynes saugiai – šalia, o ne ant kelio.
– Jūs esate futbolo mėgėjas?
– Nesu didelis entuziastas.
Gerai nepažįstu futbolininkų, bet man patinka stebėti patį žaidimą, ypač kai susitinka elito komandos, kai vyksta įdomi taktinė kova.
Esu įkritęs į dviračių sportą daug metų, tad dažnai visur randu panašumų į futbolą, krepšinį ar net namų ūkį (šyposi, red.).
Kaip ir futbole, dviračių sporte yra lyderiai, atakuojantys ar gynėjai. Dabar pūs šoninis vėjas ir aš būsiu tarp tų gynėjų, kurie sieks pridengti lyderį ir saugoti jo jėgas, kurių prireiks, kai lenktynės persikels į tikrus kalnus.
Esminis skirtumas, kad mūsų sporte komandos važiavimą įvertina tik pati komanda, o žmonės vertina tik asmeninius pasiekimus.
Futbole – įvartį pelno vienas ar keli žaidėjai, bet labiau vertinama komandinė pergalė.
