„Pasauliui jis bus neįtikėtinas atletas ir didvyris, bet man jis buvo tiesiog draugas Ali, – rašo ji. – Jis padarė didžiausią įtaką mano gyvenimui. Kaip buvau dešimties, parašiau pirmąjį laišką Muhammadui.
Visi man sakė, kad jis niekada neatrašys, bet po trijų savaičių sulaukiau ranka rašyto čempiono atsako“.
Laiške M.Ali rašė: „Miela Stephanie, ačiū už mielą laišką. Tikiuosi, kad vieną dieną susitiksime. Pasakyk visiems mano sirgaliams „labas“. Pabučiuok mamą ir tėtį ir pasakyk, kad juos myli. Tegu Dievas tave saugo ir veda. Su meile, M.Ali“.
„Aš neturėjau normalios vaikystės, – BBC savo pasakojimą tęsė moteris. – Tėvas tapo neįgaliu, kai man tebuvo ketveri, tad kai kiti vaikai žaidė, aš sėdėjau namie ir žiūrėjau televiziją.
Žiūrome M.Ali kovų įrašus. Kai buvau šešerių, galėjau papasakoti kiekvienos M.Ali kovos detales.
Kai pradėjau lankyti mokyklą, visi kalbėjo apie Supermeną ir laikė mane kvaila, kad garbinau M.Ali.
Jis buvo mano superherojus. Laiškuose rašiau didžiausias savo paslaptis, o jis atrašė į kiekvieną mano laišką. Po naują laišką išsiųsdavau kiekvieną mėnesį.
Visada minėdavau, kaip noriu jį sutikti. Jis atsakydavo tuo pačiu ir primindavo, kad perduočiau linkėjimus tėvams.
Mūsų susirašinėjimas truko ketverius metus, kai susirgęs Parkinsono liga M.Ali nebegalėjo rašyti. Bet jam aš vis tiek siunčiau laiškus ir atvirukus.
1992 metais man sunkiai sekėsi studijose, bet sužinojau, kad M.Ali bus pagerbtas netoli Sietlo. Tai buvo mano šansas pamatyti jį.
Apsistojau tame pačiame viešbutyje kaip ir jis, o apsaugos darbuotojams sakiau, kad Ali rašo man ir maldavau, kad jie jam parodytų mano laiškus.
Kitą akimirką aš jau buvau pasodinta šalia M.Ali, kuris Mike'o Tysono paprašė atlaisvinti kėdę šalia jo. Pagaliau sutikau savo didvyrį.
Paaiškėjo, kad pasikeitė jo gyvenamoji vieta – jis davė naują namų adresą ir paprašė toliau rašyti.
Siunčiau jam atvirukus arba laiškus kartą per mėnesį ir kartais jis paprašydavo ko nors, kad šie padėtų atrašyti.
2014 metais jis pakvietė mane ir mano šeimą aplankyti jį namuose – tai labai daug reiškė mano neįgaliam tėvui, kuris pagaliau sutiko savo herojų.
Pasakiau jam, kaip stipriai jį myliu ir nors M.Ali negalėjo kalbėti, jo akys buvo gyvos, jis suspaudė mano ranką ir apkabino.
Taip, M.Ali mylėjo mane – negaliu pasakyti žodžiais, kiek daug tai man reiškė“, – pasakojimą pabaigė moteris, kuri trisdešimt metų susirašinėjo su M.Ali.
