„Nemačiau šio žmogaus boksuojantis ringe, tačiau daug metų dirbome kartu tuometiniame Lietuvos kūno kultūros institute. Tai buvo labai įvairiapusis žmogus“, – kalbėjo turnyro organizacinio komiteto pirmininkas Artūras Poviliūnas.
Jis pasidžiaugė pastarojo meto šalies boksininkų laimėjimais ir naujausiu pasiekimu – Eimantas Stanionis ir Evaldas Petrauskas grumsis Rio vasaros olimpinėse žaidynėse. Kaune šių sportininkų žiūrovai neišvys, tačiau turnyre pirštines surems net 9 Lietuvos atstovai. Tarp jų – Edgaras Skurdelis, Tomas Sinkevičius, Aleksandras Mironovas.
Pasak turnyro vyriausiojo teisėjo Algirdo Majausko, iš viso šįkart kausis 59 boksininkai iš 14 šalių. Turbūt pajėgiausią rinktinę atsiuntė Kazachstanas. Kaune bus galima įvertinti net 6 šios šalies boksininkus, pelniusius kelialapius į Rio.
Kauno bokso federacijos prezidentas Rimantas Rutkauskas mano, kad sukviesti tiek pajėgių boksininkų – geras rezultatas, mat šiuo metu Europoje vyksta net 3 bokso turnyrai.
„Sėkmės galime tikėtis tik kviesdami boksininkus į rimtus turnyrus“, – kalbėjo R.Rutkauskas. Jį itin nudžiugino miesto valdžios pozicija – pirmą kartą turnyro rengėjai sulaukė 7,7 tūkst. eurų paramos.
Prieš ketverius metus Anapilin iškeliavęs A.Šocikas yra vienas garsiausių Lietuvos sportininkų, jis ringe praleido 11 metų. Kaunietis kovėsi 128 kartus ir iškovojo 118 pergalių, iš jų 70 – nokautais.
Ringo džentelmenu vadintas boksininkas dusyk tapo Europos (1953 ir 1955 metais), šešis kartus tuometinės Sovietų Sąjungos (1950-1954 ir 1956 metais) bei šešis sykius Lietuvos (1947, 1948, 1951, 1952, 1953 ir 1956 metais) sunkaus svorio čempionu.
Kauno miesto garbės pilietis A. Šocikas apdovanotas LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi ir LDK Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.
„Ringo džentelmeno“ vardas lietuviui prigijo 1955 metais Berlyne, kai jis antrą kartą laimėjo Europos čempiono diržą. Tada A. Šocikas finale susitiko su vokiečiu Horstu Wittersteinu. Po vieno iš daugelio smūgių A. Šocikas pastebėjo, kad jo varžovas nokdaune, ir atsitraukė, tuo duodamas H. Wittersteinui galimybę akimirką pailsėti ir atkreipdamas šį svarbų momentą praleidusio teisėjo dėmesį.
1995 metų sausio 9 dieną Štutgarte (Vokietija) už šį poelgį pirmą kartą CIFP (Tarptautinio „Fair Play“ judėjimo komisijos) Garbės diplomas buvo įteiktas Lietuvos atstovui.
