„Iš viso važiuoja 16 mūsų šalies narių, o Senojo žemyno jaunimo kovose savo meistriškumą rodys 21 sportininkas. Bet reikia pasakyti, kad visiems tai bus rimtas iššūkis, nes šįkart Gruzijoje jau bus kovojama pagal olimpinių varžybų kriterijus“, – tikino Europos karatė organizacijos (EKO) viceprezidentas Romas Vitkauskas.
Šių metų kiokušin karatė čempionatas vyks pagal naująsias Pasaulio karatė organizacijos (WKO) nustatytas taisykles – sportininkai bus suskirstyti į naujas svorio kategorijas, kurios naudojamos ir olimpinėse žaidynėse.
„Iki šiol kiokušin karatė pradininkai japonai tikino, kad užtenka tik trijų svorio kategorijų arba net jų nereikia. Tačiau Pasaulinė organizacija siekia karatė įtraukti į olimpines žaidynes, tad natūralu, jog atsirado daugiau svorio kategorijų – panašiai, kaip yra bokse ar imtynėse. Tad dabar yra aštuonios svorio kategorijos“, – aiškino ir pasaulinė karatė (IKO) organizacijos viceprezidentas R.Vitkauskas.
Du čempionai
Į Gruzijos sostinę per Kijevą trečiadienį išvykusioje mūsų šalies delegacijoje yra ir du sportininkai, sieksiantis apginti čempionų laurus, iškovotus praėjusių metų akistatose ant kilimo Lenkijoje: Inga Mišktaitė ir Valdemaras Gudauskas.
Europos čempionato kumitė rungties varžybose Lietuva turės po 2 atstovus visose svorio kategorijose.
Moterų akistatose dalyvaus Justina Šišaitė, Jelena Sapožnikova (abi – iki 50 kg), Kamilė Kasparavičiūtė, Erika Žeburtunovič (iki 55 kg), Inga Mikštaitė, Gabija Gudeliauskaitė (iki 60 kg), Nora Vaznelytė ir Brigita Gustaitytė (virš 60 kg).
Vyrų turnyre medalius sieks iškovoti Jonas Eimontas, Jevgenijus Jurutas (iki 65 kg), Andrius Miseckas, Domas Sutkus (iki 75 kg), Valdemaras Gudauskas, Kęstutis Radvila (iki 85 kg), Edgardas Sečinskis ir Vytautas Cėpla (virš 85 kg).
Trečioji prieš metus Senojo žemyno čempionate triumfavusi Lietuvos sportininkė – Rita Pivoriūnaitė – taip pat vyks į Gruziją, bet varžysis tik katos varžybose.
Kartu su ja savo sugebėjimus demonstruos Sandra Kringelytė, o vyrų katos rungtyje dalyvaus Raimundas Paškauskas ir Gintas Gervelis. R. Paškauskas iš R. Pivoriūnaitė per savo karjerą po kartą jau yra tapę katos Europos čempionais.
„Visi žiūri į sunkaus svorio kategoriją. Tačiau ten mūsų atstovo Luko Kubiliaus nebus – jis turi itin daug veiklos ir pranešė, kad norėtų rengtis kitų metų pasaulio čempionatui absoliučioje svorio kategorijoje Astanoje“, – aiškino EKO viceprezidentas.
Pagal šių metų pirmenybių nuostatas, kvietimą nuo Europos į kitąmet Kazachstane vyksiantį planetos kiokušin karatė forumą gaus pirmąsias tris vietas kiekvienoje kategorijoje laimėjusios moterys ir į ketvertuką patekę vyrai. Kita dalis kvietimų bus dalijami per papildomas varžybas.
Prie laimėjimų savo šalies sporto aistruolius pripratinę karatė meistrai šįkart pažadų stengėsi nedalinti – mat pasikeitimai svorio kategorijose gali rimtai sujaukti visas kortas.
„Pasimatys po Europos čempionato, ar tie nauji svorio kategorijų pakeitimai bus mums naudingi ir ar mūsų sportininkai bus prisitaikę prie esamos situacijos“, – tikino rinktinės treneris R.Poška. Jo teigimu, situaciją sunkina ir tai, kad įvedus olimpinę svorio kategorijų sistemą kas penkis kilogramus, sportininkai, numetę šiek tiek svorio, gali varžytis su kur kas lengvesniais oponentais ir tai jiems suteiks tam tikrą persvarą.
„Viskas dabar labai sujaukta: tie priešininkai, kurie buvo įprasti man buvusioje svorio kategorijoje, jie liks, tačiau atsiras naujų dalyvių, kurie prisijungs iš kitų svorių. Be abejo, nežinia verčia labai atsargiai kalbėti apie varžybas – galiu pasakyti tik tiek, kad po čempionato galėsime svarstyti, ar mums parankus tas olimpinės svorių kategorijos pasirinkimas“ – dėstė mintis Vytautas Čėpla.
„Mano svorio kategorija buvo viena iš negausiausių, o dabar viskas atvirkščiai – labai daug sportininkų perėjo į mano kategoriją, tad labai didelė konkurencija atsirado“ – kalbėjo svorio kategorijoje virš 65 kg kovosianti Brigita Gustaitytė.
Laukia medalių
„Šis čempionatas išsiskiria dalyvių gausa. Norint tapti vyrų čempionu, teks laimėti 5 kovas. Moterų varžybose čempionėms taip pat reikės laimėti arba 5, arba 4 kovas, – sakė Europos karatė organizacijos (EKO) viceprezidentas R. Vitkauskas. – Mūsų rinktinė yra pajėgi, turime stiprių sportininkų. Manau, du aukso medaliai jai būtų geras rezultatas, nors į varžybas atvyks tikrai galingi varžovai. Nereikia užmiršti ir gruzinų, kurie šiam čempionatui namie rengėsi šešerius metus“
Vienas iš šalies kiokušin karatė vadovų teigė, kad pastarieji metai organizacijai buvo tikrai dėkingi ir jau įmanoma kalbėti, jog norima lygiuotis į krepšinį.
„Praėjusieji metais mums buvo sėkmingi – iš viso dabar jau turime šalyje veikiančius 54 klubus ir prie federacijos prisijungė dar apie 400 narių. Norime profesionalumu pasivyti krepšinį. Iš viso yra net 8 tūkstančiai kiokušin karatė atstovų, kurie dalyvauja įvairiuose turnyruose, siekia patekti į rinktines. Ir dar yra 6 tūkstančiai tų, kurie yra pasyvesni ir sportuoja savo malonumui. Kodėl mes minime krepšinį? Norime būti tarp populiariųjų ir einančių priekyje su laiku. Tikrai nežadame patekti į pavojingą zoną: būti storiausiais ir didžiausiais medžiais. Juk tuomet vėtra greičiausiai rauna didžiausius, o per sausrą – greičiausiai džiūsta storiausi medžiai“, – sakė R.Vitkauskas.
- Kodėl kiokuš karatė teko pakeisti svorio kategorijas?, – buvo paklaustas R.Vitkauskas.
– Kalba apie tai vyko seniai. Esame sporto šaka, kuri siekia bent kandidatuoti į olimpinę šeimą. Tad privalėjome priderinti savo sportą prie olimpinių sporto šakų kriterijų.
- Ar tai vieninteliai pasikeitimai?
– Ne. Kaip žinia, kol kas pas mus yra kovojama viename raunde tris minutes, po to kitame – dvi, yra dviejų minučių pratęsimas. Jei teisėjai negalėjo nuspręsti, kas yra pajėgesnis – galiausiai sportininkai eidavo stotis ant svarstyklių. Kas lengvesnis, tas ir laimėtojas. Bet žiūrovui buvo neaišku – kodėl ten eina kažkur, ką jie ten veikia... Dabar sprendimą vis tiek turės priimti teisėjai, nes svoris nėra galutinis kriterijus olimpiniame sporte.
-Ar yra šansų, kad kiokušin karatė bus olimpine sporto šaka?
– Greitai ir dabar – nelabai. Buvome vieni iš 32 svarstytų kandidatūrų, o Rio olimpiadoje bus kalbama tik apie penkias sporto šakas. Tarp jų yra apriboto kontakto taškų sistemos karatė (WKF) kovos, o mūsų – pilno kontakto (WKF) – varžybos atrankos nepraėjo. Bet greičiausiai, bus pasiūlyta į žaidynių programą įtraukti vėl beisbolą. Bet mūsų organizacija sieks priderinti kiokušin karatė prie olimpinių standartų, kad ateityje galėtume ir vėl kelti savo kandidatūrą.
