Balandžio 6-15 dienomis vykusiose žaidynėse varžėsi 241 dalyvis
iš 14 valstybių – Australijos, Austrijos, Bulgarijos, Danijos,
Didžiosios Britanijos, Čilės, Graikijos, Italijos, JAV,
Prancūzijos, Šveicarijos, Švedijos, Vengrijos ir Vokietijos.
Didžiausios buvo Graikijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos
delegacijos.
Pirmosiose žaidynėse atletai varžėsi 43 rungtyse devyniose
sporto šakose – dviračių sporto (plentas), fechtavimo,
graikų-romėnų imtynių, gimnastikos, kulkinio šaudymo, lengvosios
atletikos, plaukimo, sunkiosios atletikos ir teniso.
Pirmuoju olimpiniu čempiono po daugiau nei pusantro tūkstančio
metų tapo amerikietis Jamesas Connolly, 1896 metų
balandžio 6 dieną laimėjęs trišuolio rungtį. Jis taip pat buvo
antras šuolių į aukštį ir trečias šuolių į tolį rungtyse.
Žaidynių šeimininkai labiausiai norėjo laimėti istorinę
maratono rungtį. Šimtatūkstantinės minios džiaugsmui Spyridonas Louisasas, startavęs iš Maratono miesto,
išsiveržė į priekį iki finišo likus keturiems kilometrams ir
distanciją baigė pirmas, aplenkdamas varžovus daugiau nei
septyniomis minutėmis.
Vengrų plaukikas Alfredas Hajosas laimėjo 100 m ir 1200 m
plaukimo rungtis. Ilgesnėse distancijose besivaržantys plaukikai
buvo laivu nuplukdomi toliau į jūrą ir distanciją įveikdavo
plaukdami link kranto.
