Tačiau per paskutinę vakaro kovą nokautą panorę išvysti sirgaliai dovanos nesulaukė. S.Maslobojevas kaip reikiant smūgiavo į G.Gediką, bet turkas laikėsi ant kojų.
Po kovos „Kuvalda“ buvo atsipalaidavęs ir linksmas. Visai kitaip nei lapkritį, kai iškovojo čempiono titulą prieš rumuną Robertą Doriną. Tuomet S.Maslobojevas šiek tiek sunegalavo.
Šįkart viskas klostėsi lengviau.
Negalėjo laisvai judėti
S.Maslobojevas teigė, kad varžovas – stiprus, bet jis galėjo jį sudoroti, jeigu nebūtų tekę galynėtis ir su ringo danga.
„Nežinau, kodėl, galbūt dėl apšvietimo, bet pati danga labai karšta. Negalėjau atlikti smūgių su atsispyrimu, tad teko smūgiuoti per jėgą. O paslysti rizikuoti nenorėjau. Paskutinį kartą, kai tai padariau, užfiksavo nokdauną, – lapkričio mėnesio dvikovą su Robertu Dorinu prisiminė tuomet čempionu tapęs S.Maslobojevas. – Mačiau varžovo klaidas, kur jis rankas išskėčia, bet negalėjau staiga lengvai atsispirti. Negalėjau „išmesti“ smūgio. Tai buvo vienintelė problema.“
S.Maslobojevas neslėpė, kad dėl baimės slystelėti atsirado ir nepasitikėjimas savimi. Tačiau iš to tikrai pasimokys.
„Prieš kovą pats nepatikrinau dangos. Gal būčiau kažką sugalvojęs – esu girdėjęs, kad kai kurie purškia ant kojų laką“, – sakė jis.
Prisiminė smūgius Atėnuose
„Sparta Gym“ treneris ir kovotojas neslėpė, kad taip ir nepanaudojo viską, ką buvo suplanavęs. Sirgaliams tai būtų patikę, nes lietuvis prisiminė ir vasario 19 dienos dvikovą Atėnuose. S.Maslobojevas tuomet stojo prieš Antonio Plazibatą ir per du raundus iškovojo pergalę.
Pirmasis nokdaunas buvo fiksuojamas pirmajame raunde, kai S.Maslobojevas varžovo akį papuošė didžiule mėlyne. Antrajame „Kuvalda“ jau dorojo savo varžovą ir teisėjas užfiksavo antrąjį nokdauną. Galiausiai raundo pabaigoje į kampą A.Plazibatą įspaudęs lietuvis negailėjo smūgių ir atsitraukęs pats teisėjui galva parodė, jog galbūt reikėtų patikrinti varžovą.
Abejonių, kad S.Maslobojevas švęs pergalę prieš varžovą kruvina krūtine nebuvo.
„Atėnų ir šio vakaro kovos – kaip diena ir naktis. Ten buvo kitokia danga ir stovėjau labai tvirtai. Galėjau lengvai atsispirti atramine koja, nes buvo geras sukibimas. Dėl to žmogų po antrojo raundo ir „nuėmė“. Jis nebuvo į save panašus, nes lūžo nosis ir panašiai, – sakė S.Maslobojevas. – Nepasakyčiau, kad šio vakaro varžovas buvo aukštesnio pajėgumo nei A.Plazibatas. Tiesiog aš negalėjau judėti taip, kaip salėje. Kiti pripratę prieiti ir mosikuoti, o aš stengiuosi spausti ir judėti ant kojų.“
Į kovą – visada paskutinis
Jau tradicija tapo, kad S.Maslobojevas Vilniuje kovoja paskutinis. To priežastis – labai aiški. Ir jeigu pats sportininkas to ir nepripažintų, jam į ringą kopti paskutiniam reikia dėl to, kad arenoje sirgaliai būtų iki pat pabaigos. Veikiausiai dėl šios priežasties praėjusių metų kovą organizatoriai tik po paskutinės kovos paskelbė, kad S.Maslobojevas patyrė traumą ir negalės kovoti dėl čempiono diržo.
Ar populiariausiam Lietuvos kovotojui nėra sunkiau kovoti, kai tai reikia daryti prieš 24 valandą?
„Per pasiruošimą stengiuosi miegoti eiti kuo anksčiau, todėl šiek tiek sunku. Be to, mane namų sienos labai spaudžia“, – sakė S.Maslobojevas.
Jam teko ilgiau laukti kovos nei buvo tikėtasi. Julius Mocka šeštadienį iškovojo čempiono titulą, bet tai padarė po dviejų papildomų raundų.
„Prieš šią kovą dar nebuvau rangų apsirišęs, kai pasipylė nokautai. Tada mums sakė, kad jau greitai reikės eiti. Aš pasiruošiau, o tada teko laukti. Stovėjau ir laukiau – tai apšilęs, tai atšalęs, – sakė S.Maslobojevas. – Įtampa yra. Bet namiškių palaikymas duoda savo, tačiau tai irgi spaudimas – negali pavesti.“
– Sakėte, kad prieš savo sirgalius jaučiate įtampą. Ar gimtojoje Klaipėdoje būtų dar sunkiau?
– Klaipėdoje kovojau seniai, bet ateities planuose yra savo vardo turnyras. Kodėl visų pergalių neįamžinti savo gimtajame mieste, savo vardu turnyru? Pradžioje jame dalyvaučiau ir aš.
– Tai būtų MMA ar kikbokso turnyras?
– Manau, kad kikbokso. Lietuvoje MMA dar nėra taip išsivysčiusi, kad visiems būtų įdomu žiūrėti. Kikboksas visiems įdomesnis, nes kova – dinamiškesnė. Galėčiau sakyti, kad tai įdomiau mūsų mentaliteto žmonėms.
– Gal dar iš tų laikų likę, kad žmonėms patinka aštresnis vaizdas, smūgių technika. Parteris dar nelabai priimtinas.
– Teodoras Aukštuolis prasimušė į „Rizin“ ringą Japonijoje. Ar kovos ten – svajonė?
– Negyvenu tuo. Dirbu, prižiūriu savo formą, o kur galimybė atsiras, ten ir vyksiu. Kur kviečia, kur galima užsidirbti, kur žinomesni vardai, ten ir važiuoju.
– Stebėjote kitas šeštadienio kovas?
– Ne. Mane buvo labai suintrigavusi merginų kova, bet pažiūrėjau vieną raundą ir man užteko.
