– Daina, kada jums pirmą kartą šovė mintis apie nevienodą visuomenės požiūrį į profesionales sportininkes moteris ir vyrus?
– Šitai jutau vos pradėjusi sportuoti, tik maniau, kad tai beveik norma. Atskirtį gal jusdavau mažiau, nei kitų sričių sportininkės, nes šaudymas iš ginklo į skriejančius taikinius buvo laikomas vyriška sporto šaka, rungtyniaudavau su vyrais. Jeigu laimėdavau, vaikinai sakydavo: „Mes tau nusileidom.“ Suprask – pasielgė džentelmeniškai.
Jeigu pralaimėdavau, išgirsdavau: „Ko čia iš merginos norėti?“ Tai nebuvo sakoma piktai, bet kiekvienas juokelis atskleidžia mąstymą ir požiūrį į moteris profesionaliame sporte.
Kolegės iš kitų sporto sričių yra pasakojusios, kad moteris sportininkes vyrai kolegos nesivaržydavo patapšnoti ar pagirti seksistiniu kreipiniu.
– Kaip nuo tokių dalykų gindavosi sportuojančios moterys?
– Anais laikais nuo žeminimo, kuris būdavo pateikiamas it visai nekaltas veiksmas, išsisukdavau pajuokaudama. Tačiau dabar suprantu, kad toks elgesys daugeliui sportininkių būdavo tik gynybinė manipuliacija.
Normali reakcija turėtų būti vienodas abiejų lyčių sportininkų pastangų ir rezultatų vertinimas, tačiau šitai supratau gerokai vėliau, nes primesti stereotipai pirmiausia veikia pačių moterų galvose.
– Kas krisdavo į akis bendraujant su žurnalistais po pergalių?
– Nesu girdėjusi, kad kurio nors mano kolegos sportininko vyro žurnalistai paklaustų: „Ar žmona leidžia jums šaudyti?“ Manęs yra paklausę ne sykį. Ir vyrams, ir moterims normalu patiems spręsti, kokią sporto šaką rinktis. Tačiau vyro sportininko kažkodėl klausinėjama apie rezultatus, o sportininkės moters – apie neesminius dalykus: ką ji mėgsta gaminti arba kaip į jos karjerą reaguoja sutuoktinis.
Erzina ir stereotipai, kai vyrus krepšininkus po pergalių spalvoti žurnalai vaizduoja metančius į krepšį, o moteris nugalėtojas – prie nuogos krūtinės spaudžiančius kamuolius.
Moteris sporte nėra puošmena ar seksualumo demonstruotoja – ji yra sportuojantis žmogus, lavinantis kūną, jėgą, veržlumą ir siekiantis rezultatų.
- Kaip pasikeitė jūsų patirtis tapus Olimpinio komiteto vadove?
– Nors olimpinių komitetų prezidentės esame tik dvi Europoje – aš ir bulgarė – tarp vyrų vadovų jau esu pelniusi pagarbą ir sulaukiu visapusiškos paramos. Tačiau iš pradžių komiškų momentų irgi yra pasitaikę.
Kol tarptautinė bendruomenė manęs dar nepažinojo kaip Lietuvos olimpinio komiteto prezidentės, atvykus į vieną šalį su kolega iš Lietuvos, viceprezidentu, kviečiančioji pusė akivaizdžiai elgėsi su juo kaip su svarbesniu asmeniu. Jis iš karto buvo traktuojamas kaip pagrindinis Lietuvos olimpinio komiteto atstovas, o aš – kaip pagalbininkė, antras asmuo.
O priiminėjančių asmenų žmonos ėmė kviesti į savo draugiją tokiais žodžiais: „Ateikit pas mus, kol vyrai savo reikalus tvarko.“
Misija „tvarkyti reikalus“ deleguojama tik vyrams? Tąsyk pagalvojau ir apie žmonų klubą, kuris veikia per tokius vizitus kaip laisvalaikio organizavimo būdas antrajai pusei. Kažin, pamaniau, jei ten būčiau atvykus su savo sutuoktiniu ir nusiuntus jį laisvalaikio leisti į tą žmonų klubą?
- Kokią išvadą darote?
– Žmonių bendruomenę sudaro sportuojančios moterys ir sportuojantys vyrai. Reikia kiekviename žingsnyje mažinti galvose pasenusių stereotipų veikimą dėl pinigų skirstymo vyrų ir moterų sportui, sprendimams, kiek rodyti moterų varžybas eteryje, nediskriminuoti kurios nors vienos lyties už ją nusprendžiant, kokios sporto šakos nevertos dėmesio.
Visuomenė ima suvokti, kad sporto grožis yra ne fizinės masės iškėlimas. Ar žmonės nori tik fizinės jėgos? Ne, sporto tikslas yra platesnis – ir sportininkės moters, ir vyro profesionalumo, tobulo kūno įvaldymo.
Dėl krepšinio dugno kalti pinigų skirstytojai
Rima Valentienė, Nacionalinės moterų krepšinio rinktinės kapitonė
- Kaip finansuojamas moterų krepšinis?
– Reikėtų klausti kitaip: kodėl moterų krepšinis Lietuvoje pasiekė dugną? Taupoma moterų krepšinio sąskaita. Sporte, kaip ir politikoje, tebegalioja uždaro džentelmenų klubo taisyklės: tik viena visuomenės pusė sprendžia, kaip sporte bus panaudojami visų mūsų pinigai.
Moterų krepšinio rinktinė šešeriais metais anksčiau nei vyrų rinktinė tapo Europos čempionėmis, tačiau kai prisimenu, kokiomis sąlygomis reikėjo vykti į 2006 metų pasaulio čempionatą Brazilijoje – krepšininkės net neturėjo pinigų skiepams nuo drugio, nekalbant jau apie visa kita. Dėl pinigų trūkumo krepšininkės patyrė didelių problemų, bet užėmė 6-ą vietą.
- Kaip yra šiemet?
– Šiemet visi krepšiniui skirti pinigai atiduoti vyrams. Diskriminacija akivaizdi: moterų krepšinis negavo visai jokio finansavimo. Vyrų ir moterų krepšinio finansavimas turėtų būti atskirtas. Dotacijas skirsto vyrai ir tai nėra teisinga. Požiūrį į krepšininkes moteris ciniškiausiai yra išreiškęs Lietuvos krepšinio federacijos sekretoriato vadovas Mindaugas Špokas prieš porą metų per rungtynes Panevėžyje. Tąsyk toje pačioje aikštelėje vyko ir vyrų, ir moterų komandų varžybos.
Moterų komanda „Kibirkštis“ nugalėjo „Fortūną“. Vyrų komandos laimėtojams pinigų atsirado, o moterų – ne. Kai viena žaidėja pasiteiravo apie prizų fondą moterims, M.Špokas atšovė: „Jūs dar džiaukitės, kad su vyrais vienoje aikštelėje galite žaisti!“
Požiūris lemia viską. Nuo savivaldybių skiriamų pinigų mergaičių krepšininkių komandoms priklauso moterų krepšinio ateitis. Berniukų komandų surenkama net po kelias, o tėvai irgi dažniau linkę mokėti už berniukų krepšinio būrelius, o dukras leisti į kitokius užsiėmimus. Būtų tikslinga sumažinti mokestį mergaičių komandoms arba net įsteigti nemokamų grupių. Tie dalykai priklauso nuo visuomenės sąmoningumo.
- Ką krepšinis reiškia jaunoms merginoms, kurias treniruojate?
– Tai kovingumas, drąsa gyventi, ryžto ugdymas.
Sprendimus lemia per mažai moterų
Lyčių lygybės instituto (EIGE) atlikti tyrimai patvirtina, kad nacionalinėse sporto federacijose moterys nėra pakankamai įtraukiamos į sprendimų priėmimą. Vidutiniškai moterys sudaro tik 14 proc. sprendimų priėmėjų: valdybos narių, generalinių sekretorių ir viceprezidentų. Be to, skaičiuojama, kad moterys užima tik 5 proc. federacijų prezidentų postų.
Fiksuojami ir dideli skirtumai tarp ES šalių narių. Sprendimus priimančių moterų dalis nacionalinėse federacijose svyruoja nuo 3 proc. Lenkijoje iki 43 proc. Švedijoje. LTOK užsakymu bendrovės „TNS LT“ atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos portalai ir TV kanalai moterų sportui skiria kur kas mažiau dėmesio nei vyrų sportui.
Lietuvos interneto portalų pranešimuose apie sportą vyrai minimi net 4,5 karto dažniau nei moterys. 97 proc. televizijos kanalais transliuojamų varžybų rungiasi vyrai.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad visuomenė norėtų turėti galimybę stebėti daugiau moterų varžybų transliacijų.
55 proc. visų apklaustųjų mano, kad Lietuvos kanalai transliuoja per mažai varžybų, kuriose dalyvauja moterys. Norą matyti daugiau moterų varžybų išreiškė 45 % visų respondentų.
