Kova su gamta: Sartų lenktynių rengėjai gelbėja tirpstantį ledą

Pagrindinis šių dienų klausimas – ar žirgų lenktynės vyks ant ledo.

„Neslėpsiu, buvęs šaltis labiausiai pradžiugino renginio organizacinį komitetą, – sakė tradicinių respublikinių ristūnų lenktynių „Sartai 2016“ organizacinio komiteto narys, UAB „Lietuvos žirgynas“ direktorius Žilvinas Tomas Badikonis. – Prieš mėnesį ėmėme voluoti gana gausiai šiose apylinkėse iškritusį sniegą, o sausio pradžioje suspaustą sniegą pradėjome lieti vandeniu, Dusetų hipodrome formavome svarbiausiąjį būsimų lenktynių garantą – ledo taką.“

Pasak žirgyno direktoriaus, jo komanda buvo užsibrėžusi išlieti tvirtą, iki 20 centimetrų storio ledą, kurio nesugadintų net staiga užklupę atlydžiai.

Paspaudus sausio viduryje šaltukui, dusetiškiai prisiminė ir netolimą praeitį, kai garsiosios lenktynės vykdavo ant Sartų ežero ledo. Tačiau ežero pakrantėje pastačius hipodromą, lenktynės perkeltos ten dėl žiūrovų ir sportininkų saugumo.

Tačiau vanduo ledo takui lieti kasmet pumpuojamas tik iš Sartų ežero. Taigi, galima sakyti, jog lenktynės vyksta ant to paties ledo.

Norint hipodromo takus padengti ledu, iš Sartų ežero kasmet tenka „pasiskolinti“ per 1500 kubinių metrų vandens.

Prie lenktynių starto linijos vasario 6 dieną nuo 11 valandos 30 minučių bus išrikiuoti 79 ristūnai iš visų trijų Baltijos šalių ir Lenkijos, o juos vadelios šių šalių geriausieji sportininkai. Skirstant pagal veisles daugiausia žirgų – net 45 – bus Amerikos ristūnai, 25 – prancūzų ristūnų ir 9 – rusų ristūnų veislių.

Lenktynių programoje – devyni važiavimai, iš kurių trys – tarptautiniai.

Visų devynių važiavimų nugalėtojai ir prizininkai išsidalys bendromis organizatorių ir renginio rėmėjų pastangomis sukauptą 22 tūkst. eurų varžybų prizinį fondą. Didžiausias – 3500 eurų piniginis prizas – atiteks šių lenktynių pagrindinės organizatorės Lietuvos žemės ūkio ministerijos „Didžiojo žiemos prizo“ nugalėtojui ir prizininkams.

Pagal ilgametes tradicijas bėgimas dėl „Didžiojo žiemos prizo“ bus paskutinis, devintasis lenktynių programoje. O jį ne tik specialistai, bet ir absoliuti dauguma žiūrovų linkę laikyti visų varžybų puošmena, kadangi čia paprastai rungiasi pajėgūs varžovai su pačiais eikliausiais žirgais. Ne be reikalo šio prizo laimėtojai iki kitų metų laikomi nekarūnuotais lenktynių karaliais.

„Prognozuoti kas išsiveš pagrindinį ir daugybę kitų prizų bei specialiųjų apdovanojimų – nepaprastai sunku, – teigia VšĮ „Respublikinė lenktyninių žirgų lyga“ direktorius ir vyriausiasis lenktynių „Sartai 2016“ arbitras Vidmantas Isoda. – Juolab, kad prognozes gerokai sujaukė staigi orų permaina, turėsianti įtakos ir varžybų rezultatams, nes sėkmę ledo take neišvengiamai lems daug daugiau komponentų“.

Patyręs specialistas linkęs manyti, jog galime nesulaukti trasos rekordų, tačiau varžybos žiūrovams gali tapti dar įdomesnės.

Dėl „Didžiojo žiemos prizo“ rungsis devyni sportininkai su suaugusiais, A reitingo žirgais, jau dalyvavusiais ne vienose prestižinėse varžybose ir iškovojusiais ne vieną trofėjų.

„Jei lažinčiausi, statyčiau už Valdą Vencevičių ir jo važnyčiojamą „Burbulą“, – prisipažįsta V. Isoda. – Tai vietiniame Sartų žirgyne gimęs bėris, turintis neįprastai daug jėgos, kuri tokiomis sąlygomis gali tapti bene pagrindiniu sėkmės faktoriumi“.

Specialistas žiūrovams pataria atkreipti dėmesį ir į Švedijoje gimusią bėrą kumelę „Raise Hand“, kurią iš tos šalies žirgų augintojų įsigijo Arūnas Cicėnas ir kurią Dusetose vadelios patyręs Žydrūnas Vasilionka.

Specialistas nenurašo ir uteniškės Tatjanos Baravickienės iš Norvegijos žirgų augintojų pirkto bėrio „Gardens Fairytale“, kurį treniruoja Egidijus Gudonis ir kuris su juo skries hipodromo ledo taku.

Žirginio sporto entuziastai nekantriai laukia ir tarptautinių važiavimų, kurie visuomet kelia daugiau dėmesio.

2400 metrų distancijoje sportininkai varžysis dėl tarptautinio „Linas Agro Group“ prizo, o dėl jo rungsis itin daug pajėgių užsieniečių. Matyt neatsitiktinai sėkmę šioje distancijoje V. Isoda prognozuoja būtent jiems.

Estijoje gyvenanti Jelena Fironova, vieno tituluočiausių žirginio sporto meistrų Jevgenijaus Ivanovo žmona, hipodrome tramdys JAV gimusį ir per Švediją Estijos sportininkus pasiekusį juodą kaip sabalas žirgą „Provincial“.

V. Isoda prisipažino nematęs su bėra kumele „Ukamaya Verderie“ lenktyniaujančio lenko Roberto Kieniksmano, tačiau jo pasiekti rezultatai Europoje, ypač Berlyne, kaip ir žirgo reitingai – įspūdingi. Beje, taip pat ir mūsų kaimynės latvės, pramynusios kelius į Dusetas, Tatjanos Martinsonės, šįkart tramdysiančios „Koman Sel“.

Dėl tarptautinio „Linas Agro Group“ prizo 2400 metrų distancijoje varžysis daugiausia – net 12 pretendentų.

Ilgiausią – 3200 metrų – distanciją teks įveikti norintiems džiaugtis Vičiūnų grupės „Agroholdingo“ prizu.

„Jei kituose, trumpesniuose važiavimuose nemenką įtaką pergalei gali turėti tako numeris, žirgo greitis ir kiti faktoriai, tai ilgiausioje distancijoje jie, galima sakyti, netenka prasmės, o didžiausią įtaką įgyja žirgo sportinė ištvermė ir vadeliotojo pasirinkta taktika“, – tvirtina lenktynių vyriausiasis teisėjas ir siūlo atkreipti dėmesį į svečią iš Estijos J. Ivanovą, kuris šįkart startuos su Švedijos žirgų augintojų parengtu „High Sanna“ ristūnu.

Pasak specialisto, labai įdomi dvikova turėtų užvirti būtent tarp šio žirgo ir viešnios iš Latvijos T. Martinsonės vadeliojamo, jos ūkyje gimusio ir išauginto Amerikos ristūnų veislės „Coming Heart“.

Pagal paskutinėse varžybose prieš startus Dusetose pasiektus rezultatus bei žirgų reitingus rimtų kozirių nestokoja ir lenkė Magdalena Kieniksman, vadeliosianti bėrą kumelę „Serenade du Betz“.

Žirgų lenktynės prie legendomis apipinto Sartų ežero, o anksčiau – ir ant jo ledo, – vienas seniausių masinių renginių šalyje, kasmet pritraukiantis kelias dešimtis tūkstančių žiūrovų. Pradėtos rengti XVIII amžiuje, jos reguliariai vyksta nuo 1905 metų ir garsina ne tik šį jaukų Aukštaitijos kampelį, bet ir visą Lietuvą.

Žirgų lenktynės Dusetose respublikinėmis paskelbtos 1955 metais.

10.00 Tautodailės mugė, liaudiškos muzikos kolektyvų pasirodymai.