Skambant šiai dainai dabartinis UFC puslengvio svorio čempionas žengia į ringą ir šiomis dienomis, bet 2008 metais airis dar buvo niekam nežinomas kovotojas. A.Sitenkovas jį sudorojo per kiek daugiau nei vieną minutę – tą jis padarė užlaužęs airio koją.
Viso per savo karjerą C.McGregoras pralaimėjo vos du kartus, tačiau 32-ejų A.Sitenkovas tos kovos nesureikšmina.
„Tuo momentu tikrai kovojau su galingesniais priešininkais, prieš kuriuos iškovotomis pergalėmis aš džiaugiausi labiau. Prisimenu visas kovas, bet ta pergale labai nesigiriu“, – Lrytas.lt sakė bene didžiausia Lietuvos mišrių kovos menų (MMA) žvaigždė.
Jam kova su C.McGregoru labiau įsiminė dėl to, kad airis sukčiavo – svėrėsi su savo svarstyklėmis, kurios rodė mažesnį svorį.
Per savo karjerą A.Sitenkovas iškovojo penkiolika pergalių ir patyrė keturiolika nesėkmių. Tiesa, nemaža dalis pralaimėjimų buvo patirti tada, kai kovotojas jau rimtai nesportavo.
Apie kovas UFC narve svajojęs A.Sitenkovas dabar kautis žengia tik sulaukęs gero atlygio.
„Kai pasiūlo normalius pinigus žmogui, nugalėjusiam C.McGregorą“, – juokiasi jis.
Didesnį dėmesį A.Sitenkovas skiria kitų treniravimui – su draugu Vilniuje yra atidaręs du kovos klubus „Vale Tudo“.
– Pradedant nuo Conoro Mcgregoro kovos – prieš septynerius metus gana greitai susidorojote su airiu. Tuo metu turbūt buvo sunku pagalvoti, kad šis ateityje taps didžiausia UFC žvaigžde?, – Lrytas.lt paklausė A.Sitenkovo.
– Žinoma, tada buvo sunku pagalvoti, kad jis taps tokiu kovotoju. Juk tada ateina amžius, kai rūpi merginos, alkoholis. Tai tikrai buvo sunku prognozuoti. Per daug aš apie jį ir nemąsčiau.
– Pačiam ši kova turbūt nėra įsimintiniausia karjeroje?
– Tuo momentu tikrai kovojau su galingesniais priešininkais, prieš kuriuos iškovotomis pergalėmis aš džiaugiausi labiau. Prisimenu visas kovas, bet labai tuo nesigiriu. Tik pamenu nemalonų momentą su svėrimais prieš kovą su C.McGregoru.
Conoro treneris atsinešė kitas svarstykles, kurios rodė mažesnį svorį. Įsiminė tik tai, kad nelabai sąžiningai pasielgė, bet vis tiek nugalėjau.
– Dažnai kovų pasaulyje pasitaiko tokių sukčiavimo situacijų?
– Nežinau, bet ten buvo akivaizdu. O kitų atvejų gal tiesiog nepagauni. Šiaip viskas sąžiningai vyksta.
– Kas apskritai airį daro tokiu išskirtiniu – geros kovos, jo reklamavimas?
– Visų savybių kombinacija. Kovotojas jis geras, bet jo karjerą labai jau reklamavo. JAV yra labai daug airių palikuonių – jiems reikėjo mažo dievuko.
Bet Conoras ne tik geras kovotojas, bet ir charizmatiškas – kalba daug nesąmonių, visiems tai patinka.
– Airis patenka tarp mėgstamiausių MMA kovotojų ar turite kitus favoritus?
– Man labiau patinka Jose Aldo. Prieš C.McGregorą nieko prieš tikrai neturiu – tai tikrai normalus vaikinas, kai metus gyvenau Airijoje teko ir šnekėti su juo. Dabar jis tiesiog labai vaidina prieš kameras – nėra Conoras toks susireikšminęs.
Kiek buvau susidūręs su juo ne ringe, tai jis ir paklausdavo kaip sekasi, pakalbėdavo. Gal dabar šlovė kiek pakeitė jį, nežinau.
– Paskutinį kartą kovojote šių metų spalį. Dar planuojate kautis?
– Kai pasiūlo man pinigų normaliai, kaip žmogui nugalėjusiam McGregorą, nuvažiuoju, gaunu pinigus, pavaikštau minutę ringe – tai darau tik pasilinksminui. Iš savo karjeros jau nesitikiu aukštumų.
– Jums 32-eji metai. Ar tai daug kovotojui?
– Lengvo svorio kovotojui jau daug – praktiškai karjeros pabaiga. Jau kūnas ne toks lankstus, greitis ne toks. Sunkiasvoriams tai tik karjeros pradžia. Kovotojo amžius yra labai subjektyvus dalykas.
– Beveik visos jūsų kovos – labai greitos. Arba pats laimite nieko nelaukdamas arba varžovai tai padaro. Nuo ko tai priklauso?
– Anksčiau, kai sportavau normaliai, galėjau ir visą kovą atlaikyti. Kovodamas užsienyje negali tikėtis palankaus teisėjų sprendimo. Mano treneris mane išmokė niekada nepalikti kovos teisėjų valioje. Jei teisėjai nusprendžia, kad tu pralaimėjai – pats kaltas.
Nereikia leisti kovai nueiti tiek, kad jie galėtų spręsti. Tad visada stengiuosi kovą užbaigti anksčiau laiko ir einu į loteriją. Anksčiau dažniausiai išlošdavau, o kai nustojau pastoviai sportuoti, pradėjo nesisekti.
– Vienu metu pagal reitingus buvote geriausias Europos MMA kovotojas. Kokios priežastys sutrukdė patekti tarp elito ir kautis tame pačiame UFC turnyre?
– Turbūt dėl to, kad esu iš Lietuvos. Nes, kai buvau pirmas reitinge, į UFC pateko antras pagal reitingą Philas Harrisas ir trečias Neilas Seery, o aš likau už borto.
Nežinau kiek ten politikos, bet UFC labai svarbūs vadybiniai sprendimai. Sėdi UFC marketingo žmonės ir skaičiuoja, ką geriau priimti, kuris daugiau pajamų atneš, kurį daugiau rems.
Tuo metu iš Rytų Europos apskritai nelabai kvietė kovotojus, o dabar jau ima ir iš čia.
– Patekti į UFC buvo didžiausias karjeros siekis?
– Tai buvo karjeros siekis. Nemanau, kad būčiau čempionas, laimėčiau porą kovų ir tiek. Tam, kad ten būtum čempionu, reikia būti labai pasišventusiam – vartoti steroidus ir panašiai. O mano tikslas buvo pakliūti ir įrodyti sau pačiam, kad galiu, tapti pirmuoju lietuviu UFC.
– Paminėjote steroidus. Jų vartojimas UFC labai paplitęs?
– Oficialios statistikos tikrai nėra, bet mano asmenine nuomone apie 90 proc. UFC kovotojų vartoja kažkokius neleistinus preparatus. Ar kaip Nickas Diazas, kuris rūko marihuaną, kad po kovos atsipalaiduotų ar hormonų terapiją – yra daugybė dalykų, kurių dar neina aptikti arba yra ties leidžiamo ir draudžiamo ribos.
– O kontrolė kovų pasaulyje griežta?
– Aš nė karto nebuvau patikrintas. Iš mano kovų aišku matosi, kad neturiu nei ištvermės geros, nei jėgos nežmoniškos – tiesiog esu lankstus, smulkus ir nestandartinis kovotojas.
– Minėjote, kad dabar UFC jau su didesniu noru žvalgosi į Rytų Europą. Turime lietuvių, kurie galėtų juos sudominti?
– Poros metų perspektyvoje galėčiau išskirti savo mokinį Lauryną Urbonavičių. Jis labai daug sportuoja ir yra talentingas. Jeigu viskas klostysis gerai, jeigu jis po truputį išvystys profesionalią karjerą, tai yra šansas, kad gali patekti.
