Ar šios šachmatininkės – tėvynės išdavikės? O gal tiesiog aukos valdininkų, nesugebėjusių sudaryti palankių sąlygų Lietuvoje?
Nori dalyvauti Europos čempionate? Susimokėk!
„Lietuviai yra imlūs daugeliui sporto šakų, šachmatuose paruošiame itin gerą medžiagą. Jiems tik reikia sudaryti geras sąlygas“, – tikino tarptautinis meistras, šachmatų treneris Vaidas Sakalauskas.
Emigravusių lietuvių šachmatininkių – ne viena. Šių metų planetos pirmenybėse JAV atstovavo Kamilė Baginskaitė, šachmatų olimpiadoje Airijos garbę gynė Monika Gedvilaitė. Sekmadienį pasibaigsiančiame Europos komandiniame čempionate lietuvės, netekusios po pasaulį išsibarsčiusių tautiečių bei karjerą dėl darbo Seime pristabdžiusios Viktorijos Čmilytės, tarp lyderių neprasibrovė. Likus vienam turui mūsiškės tarp 30-ies komandų žengia 26-os.
„Pasaulyje vyksta migracija, taip ir šachmatininkai ieško, kur geriau. Labai gaila Dagnės Čiukšytės, moterų komanda galėtų būti tikra svajonių komanda... Viktorija Čmilytė, D.Čiukšytė, Deimantė Daulytė ir Salomėja Zaksaitė Europos čempionate kovotų dėl medalių, o pasaulio čempionate – dėl šešetuko, – apgailestavo V.Sakalauskas. – Deja, savu laiku nebuvo parodyta parama, kai jai tos reikėjo. Dagnė ieškojo, kur geriau ir nutūpė Anglijoje.“
Už atstovavimą Lietuvai – grūdas saujoje. Į aukščiausio rango čempionatus išvykę lietuviai tenkinasi minimaliais dienpinigiais, o neretai už kelionę į asmenines Europos pirmenybes turi susimokėti iš savų lėšų.
„Visada bijau dėl Deimantės, kad nekeistų pilietybės. Tikiuosi, jog ji ir toliau žais už Lietuvą, bet tas fanatizmas nėra amžinas. Prancūzijoje visi stebisi, jog lietuviai už atstovavimą šaliai nieko negauna, tik smulkius dienpinigius, – dėl Prancūzijoje gyvenančios šalies moterų rinktinės lyderės D.Daulytės baiminosi V.Sakalauskas.
– Dagnė pasakojo, jog honoraras už tai, kad atstovauja Anglijai, jai leidžia atsivežti visą šeimą į Europos čempionatą ir lėšų dar lieka.“
Dėl nuosmukio kalta trenerių atranka?
Po nepriklausomybės atkūrimo komandiniuose čempionatuose žibėjo Lietuvos vyrų komanda. 1992 metais Europos čempionate lietuviai užėmė aukštą šeštą vietą, vėliau pasaulio čempionatuose laimę bandė Eduardas Rozentalis bei Šarūnas Šulskis.
„Galima sakyti, jog Lietuvos šachmatuose dabar yra nuopolis. Tiksliau – pasaulyje yra pakilimas. Šachmatai darosi prestižine sporto šaka visame pasaulyje, – tikino V.Sakalauskas. – Atsimenu pirmąsias olimpiadas, kuriose dalyvavau. Ten būdavo daug Azijos valstybių. Pavyzdžiui, Vietnamą įveikdavome labai lengvai, o dabar jie patenka į dešimtuką pasaulyje.“
Pasak tarptautinio šachmatų meistro, tai, jog dėl pajėgiausio šachmatininko titulo varžysis norvegas ir indas, prieš 30 metų būtų nuskambėję kaip nevykęs pokštas. Šiose šalyse šachmatai tada buvo itin nepopuliari sporto šaka.
„Šachmatai visur yra bume, o pas mus nėra, todėl ir tampame antros pusės komandomis. Nuosmukį lėmė valstybinės pozicijos nebuvimas. Viena svarbiausių priežasčių – KKSD pozicija dėl vaikų trenerių. Licenzijos yra išduodamos praėjus kursą, kuris nėra susijęs su ta sporto šaka. Dingsta vaikų šachmatai rajonuose, nes treneriams labai sunku gauti tą licenziją, kuri neduoda nieko. Treneris turi išklausyti kursą, kur kalbama apie visokį fizinį krūvį, o su šachmatais neturima nieko bendro“, – sakė V.Sakalauskas.
Jaunosios žvaigždės kelias – per JAV
Šiemet jauniausiu tarptautiniu meistru šalies istorijoje tapo 17-metis kaunietis Titas Stremavičius. Šachmatininkas Lietuvos čempionate buvo antras, o Europos jaunimo (iki 18 metų) čempionate nuskynė bronzos medalį. Vis dėlto kylančios žvaigždės kelias taip pat vingiuos užsienyje: baigęs mokyklą šachmatininkas išvyks į JAV, kur greičiausiai studijuos Teksaso universitete.
„Aš už tai, kad T.Stremavičius studijuotų JAV. Šachmatų prestižas ten yra didesnis. Yra JAV universitetai, kurie kviečia aukšto lygio šachmatininkus, suteikia jiems sąlygas, panašiai, kaip yra krepšinyje. Kol kas T.Stremavičiaus rezultatai kyla, neseniai Vokietijoje laimėjo didelį turnyrą. Jau Lietuvos čempionate matėsi daug energijos“, – sprendimą palaikė V.Sakalauskas.
Sąlygos. Šį žodį šachmatininkai akcentuoja dažniausiai. Bene geriausias sąlygas tobulėti šachmatininkams Lietuvoje sukūrė Mykolo Romerio universitetas, kuriame studijuoja arba studijavo D.Daulytė (ELO-2369), S.Zaksaitė (ELO-2196), Tautvydas Vedrickas (ELO-2320), Vaidas Šetkauskas (ELO-2252) bei Tomas Laurušas (ELO-2435). Keturi iš jų pateko ir į šalies rinktinę, žaidžiančią Europos komandiniame čempionate.
„2011 metais D.Daulytei buvo žaidybinė krizė, reitinge ji figūravo apie 600-700 pozicijose. Mykolo Romerio universitetas pabandė padaryti akcentą į šachmatus, pakvietė mokytis Deimantę ir sudarė minimalias sąlygas. Ji papuolė į terpę, kur galėjo užsiimti šachmatais, turėjo trenerį, galėjo dalyvauti varžybose ir mokytis, – prisiminė V.Sakalauskas. – Per porą metų reitinge ji pakilo į 70 vietą pasaulyje. Tai parodo, jog reikia sudaryti sąlygas gabiems. Ji viską padarė pati, tiesiog gavo terpę, o dabar garsina Lietuvos vardą, savo laiku garsino ir Mykolo Romerio universitetą.“
Naujosios technologijos – šachmatų „dopingas“
Šachmatai nori tapti olimpine sporto šaka, tad ir šachmatininkai privalo laikytis antidopingo taisyklių reikalavimų. Vienas iš jų – negerti daugiau nei keturių puodelių kavos.
„Šachmatininkai geria labai daug kavos – varžybų metu, prieš, per jas, – šyptelėjo V.Sakalauskas. – Dopingas nėra pavojingas, neaišku, ar jis tau duotų naudos. Vis tik pagrindinis šachmatų „dopingas“ – kompiuterinių programų pagalba mačo metu. Sukčiaujant pagaunama itin dažnai, ypač jaunus, kartais ir didmeistrius.“
Pavasarį Jungtinių Arabų Emyratuose vykusiame turnyre „Dubai Open“ sukčiaujant buvo pagautas Gruzijos čempionas Gaiozas Nigalidze. Didmeistris mačo metu nuolat ėjo į tualetą ir vis – į tą pačią kabiną. Tą pastebėję teisėjai patikrino tualeto kabiną bei tarp tualetinio popieriaus rado telefoną, kuriame – jo žaidžiama šachmatų partija, su ta pačia figūrų kompozicija bei kompiuterinių programų apskaičiuotais geriausiais tolimesniais ėjimais.
Šachmatininkas buvo diskvalifikuotas net 15-ai metų. Beje, sprendimą padėjo priimti ir į posėdį vykusi kovos prieš sukčiavimą sporte specialistė S.Zaksaitė.
„Seniau žaidė bulgaras, kuris turėjo 2200 reitingą. Kada mačas būdavo transliuojamas, įveikdavo varžovus su kur kas didesniais reitingais, pavyzdžiui, 2600. Žmonės atsisakydavo su juo žaisti, nes prarasdavo reitingą. Greičiausiai bulgaras įrangą slėpė batuose, kadangi juos jis atsisakė nusiimti, – prisiminė V.Sakalauskas. – Juokaujama, jog ateity turėsime žaisti nuogi, kad įrodytumėme, jog nesukčiaujame.“
Pasak trenerio, yra sukurtos specialios sukčių gaudymo programos, pagal kurias atsekama, kuria programa šachmatininkai naudojasi.
„Technika auga, niekas nežino, ar nėra paslėptos įrangos, kad ir dantyje, – šyptelėjo V.Sakalauskas. – Daug kas gerai žaidžia, bet kas sukčiauja matoma pagal kompiuterį.“
Vis dėlto pasitaiko ir tikrų antidopingo taisyklių pažeidimų: po pralaimėjimo dopingo testą atsisakė atlikti ukrainietis Vasilijus Ivančiukas, o vienas šachmatininkas buvo sučiuptas vartojęs kokainą.
