To priežastis – A. Trebaitė jau kurį nebesportuoja Lietuvoje, o
atstovauja Italijos komandai. Trenerio dėka ir kitos mūsų šalies
dviratininkės gali tobulėti užsienyje.
„Jeigu aš laikysiu dviratininkes pas save, tai gausiu
atlyginimą, bet jos negalės tobulėti būdamos Panevėžyje. Aš pats
savo iniciatyva pasirūpinau, kad dviratininkė galėtų išvykti į
užsienio komandą, kuri ją aprūpino inventoriumi, suteikė galimybę
dalyvauti varžybose ir dabar už tą iniciatyvą man nustojo mokėti
atlyginimą. Buvo sudarytos sąlygos, kad Lietuva pritrauktų lėšų iš
kitų šalių, sportininkai turėtų galimybę surinkti daugiau
Tarptautinės dviračių sporto federacijos (UCI) reitingo taškų,
reikalingų patekti į olimpines žaidynes. Už moterų rinktinei metams
skiriamus 10 tūkst. eurų aš negaliu suorganizuoti sportininkams
tiek varžybų, kad jų užtektų patekimui į olimpines žaidynes“, –
aiškino V. Konovalovas.
V. Konovalovas pabrėžė, kad situacija Lietuvoje nėra normali,
kuomet aukšto meistriškumo sportininkus parengę treneriai lieka
neįvertinti.
„Jeigu yra rezultatas, už jį reikia mokėti. Jei tu melši karvę
rankomis, kaip pas mus dabar reikalaujama, kad būtų kontaktas su
sportininku, tai mes tau sumokėsime. Jeigu tu nusipirkai pieno, bet
pats nekontaktavai su karve, tai produktas yra, bet už jį
nemokėsime, nes tu nekontaktuoji su sportininku. Rezultatas juk
yra, todėl už produktą reikia mokėti. Mes daugiau nieko neprašome.
Kaip tu pasieksi tą rezultatą, tai jau tavo reikalas“, – vaizdingai
situaciją apibūdino V. Konovalovas.
Apie šią problemą Lietuvos trenerių profesinės sąjungos (LTPS)
darbo grupė trečiadienį kalbėjosi su Kūno kultūros ir sporto
departamento (KKSD) vadovybe. Buvo diskutuojama apie 2016 metų
olimpinės programos finansavimą, Lietuvos olimpinio sporto centro
planuojamą reorganizaciją, nuotolinio sportininkų treniravimo
koncepcijos peržiūrą ir apie kitus klausimus.
Diskusijoje dalyvavo Lietuvos lengvosios atletikos, bokso,
dviračių sporto ir kitų sporto šakų treneriai, LTPS pirmininkas
Kastytis Pavilonis ir pirmininko pavaduotojas Laimas Dieninis.
„Problemos, kurios yra keliamos, nėra visos išspręstos ir yra
dar ką veikti. Džiaugiuosi, kad bendras sutarimas su treneriais
yra. Jiems buvo pasakyta, kad finansine prasme šie metai nebuvo
labai prasti. Lietuvos olimpinis sporto centras sportininkų
pasirengimui šiemet skyrė didesnės lėšas nei pernai, o kitąmet
pinigų turėtų būti skirta dar daugiau“, – kalbėjo KKDS generalinis
direktorius Edis Urbonavičius.
Pasak E. Urbonavičiaus, KKSD šiemet tikisi iš valstybės gauti
papildomus 290 tūkst. eurų olimpiniams metams.
„Seimas, iš naujo svarstydamas biudžetą, pasakė, kad galime
tikėtis teigiamų rezultatų. Tai būtų paskata. Mes dar patys
apsitvarkėme ir, reorganizavę savo veiklą, sutaupėme pinigų, kurie
galės būti skirti, pavyzdžiui, trenerių atlyginimams“, – atskleidė
E. Urbonavičius.
KKSD vadovas džiaugėsi, kad nemažai darbų jau nuveikta ir yra
sprendžiamas anksčiau nemažai diskusijų susilaukęs Lietuvos
olimpinės pamainos klausimas.
„Savivaldybės, sporto gimnazijos ir olimpinis centras yra trys
pakopos, per kurias turi būti rengiami atitinkamo lygio
sportininkai. Problema buvo ta, kad kol nebuvo Lietuvoje sporto
gimnazijų, olimpiniame centre buvo ruošiama ir olimpinė pamaina, –
teigė E. Urbonavičius. – Atsiradus gimnazijoms, ši problema
išsisprendė. Tikslinga būtų, kad gimnazija atsirastų ir Vilniuje,
nes didmiesčių vaikai ne visada nori išvykti į Panevėžį ar
Šiaulius. Turime ir alternatyvą – savivaldybėse suburti didelio
meistriškumo grupes“.
„Sparčiai artėjant olimpinėms žaidynėms, treneris neturi būti
paverstas viskuo – administratoriumi, kepėju, virėju, motina, tėvu
ir t.t. Tokie susitikimai su KKSD valdžia duoda papildomą postūmį
problemos sprendimui. Dialogai duos postūmius visam sportui“, –
pridūrė žinomas Lietuvos lengvaatlečių treneris Aleksas
Stanislovaitis.
