Turnyro nugalėtojais tapo Kristupas Šleiva (66 kg), Airidas Danusevičius (85 kg) ir Vilius Laurinaitis (98 kg).
Beprasmiškos M.Knystauto rizikos kaina – išslydęs aukso medalis
Deja, ne viskas varžybose klostėsi pagal numatytą scenarijų. Prieš 50 metų Tamperėje iškovojęs planetos auksą, R.Bagdonas vylėsi, kad pavyks įteikti savo vardinius medalius ant pjedestalo aukščiausios pakylos užkopusiems pajėgiausiems šalies atletams. Tačiau, ne visiems lietuviams pavyko pamaloninti iškilaus imtynių metro širdį. Bene didžiausią „siurprizą“ pateikė sunkiasvoris Mantas Knystautas (130 kg).
Klaipėdietis solidžiai pirmavo akistatoje su ukrainiečiu Dmitro Kremeniovu, tačiau neįvertino varžovo ir buvo negailestingai nubaustas – po bravūriškos ir skubotos atakos Mantas prisidengė ir pergalę „padovanojo“ Ukrainos atletui. „Mačiau, kaip Mantas ruošėsi šiai kovai. Sunku buvo nepastebėti, kad atletas degė ir veržėsi ant kilimo. Jis norėjo padovanoti publikai gražią kovą ir greitai užbaigti savo darbą. Mėginau jį pristabdyti. Matyt, nepavyko. Esant rezultatui 6:1 nereikėjo rizikuoti, varžovas pats padarytų klaidą. Guodžia tas, kad šią pamoką Mantas gavo šiandien, o ne, tarkim, pasaulio ar Europos čempionate“, – po kovos pasakojo treneris Olegas Antoščenkovas. Vėliau paguodoje Mantas iškovojo dvi pergales ir užėmė trečią vietą, tačiau favorito „bronza“ – liūdnas turnyro akordas. Ypač žinant, kad prieš savaitę iškovojo „auksą“ prestižiniame turnyre Estijoje.
Turnyre – Kristupo Šleivos rečitalis
Linksmesnis akcentas – kaip iš natų atlikta Kristupo Šleivos partija. „Šis vaikinas palieka daug gerų emocijų. Jis nuolatos improvizuoja, ieško veiksmų, varžovams primeta savo taktiką, – prieš penkis metų iš Panevėžio į Lietuvos olimpinį sporto centrą atvykusį atletą gyrė daugkartinis Lietuvos čempionas Giedrius Dambrauskas. – Netikėti Kristupo ėjimai varžovus varė į neviltį. Jis kantriai laukė momento metimui ir durdavo greitai bei tiksliai. Tokios kūrybos, mano akimis žiūrint, trūksta kitam talentingam atletui Dariui Venckaičiui. Darius kovotojas, čia nieko nepridursi, tačiau jo imtynės nuskaitomos. Jis varžovams blokuoja kairę ranką ir per ilgai tamposi. Šioje vietoje reikia daugiau kūrybos, kurios galėtų pasisemti iš labiau patyrusių komandos draugų. Manyčiau, kad antra vieta, užimta turnyre, pakankamai objektyviai atspindi atleto pajėgumą“.
A.Danusevičius paneigė žinovų prognozes
Neeilinę intrigą sukūrė šiemet aštuntą vietą Europos žaidynėse iškovojęs Julius Matuzevičius ir prieš metus pasaulio jaunių čempionate septintą vietą užėmęs Airidas Danusevičius. Svoryje iki 85 kilogramų favoritu buvo laikytas 23 metų Joniškyje sportinį kelią pradėjęs Julius. Tačiau jo oponentas, penkiais metais jaunesnis Airidas, paneigė specialistų prognozes ir emocingoje lemiamoje imtyje parklupdė komandos draugą bei iškovojo aukso medalį. „Nelabai supratau, kodėl Julius norėjo jėga pralaužti šiauliečio gynybą. Juk matė, kad atsitrenkia kaip į uolą. Turėjo suveikti patirties faktoriaus, tačiau Julius buvo pernelyg tiesmukiškas. Išties, Airidas Danusevičius paliko gerą įspūdį“, – analizavo G.Dambrauskas.
Pasaulio jaunimo čempionas Vilius Laurinaitis varžovams nepaliko vilčių
Kaip ir tikėtasi, pirmą vietą turnyre užėmė pasaulio jaunimo čempionas Vilius Laurinaitis. Finale joniškiečiui teko pavargti su Aleksanderiu Kroczaku iš Lenkijos, tačiau rinktinės treneris Mindaugas Ežerskis neabejojo savo auklėtinio pergale. „Lenkas tikrai fiziškai stiprus, Vilius ne pirmą kartą su juo galynėjosi ir scenarijus panašus – pirmame kėlinuke Kroczakas neriasi iš kailio, renka taškus, bet antroje dvikovos pusėje jo raumenynas neišvengiamai pajunta deguonies badą. Staigiai suakmenėjusios ir sustingusios varžovo rankos signalizuoja Viliui, kad atėjo laikas atakoms. Taip nutiko ir šįkart. Po kelių spustelėjimų lenkas subyrėjo“, – imtynių plonybes dėstė M.Ežerskis.
Varžybas tradiciškai stebėjo šalies premjeras Algirdas Butkevičius. Buvęs imtynininkas ne tik pasveikino turnyro dalyvius, bet ir domėjosi šalies imtynininkų perspektyvomis. Su Rimantu Bagdonu ir kitais turnyro svečiais aptarė prieš metus duris atvėrusių Šiaulių ir Panevėžio sporto gimnazijų auklėtinių rezultatus, svarstė apie galimybę prie bendrojo lavinimo mokyklų įrengti ekonominės klasės universalias sporto sales.
