Nuo pat 2008 metų olimpinių žaidynių jamaikietis laimėjo visas svarbiausias varžybas, kuriose dalyvavo. Išskyrus vienas, kai buvo diskvalifikuotas už per greitą startą.
Kai paprasti žmonės nori bėgti greičiau, jie stengiasi kuo greičiau judinti kojas. Tad galime daryti išvadą, kad U.Boltas jas judina tiesiog greičiau už kitus. Tačiau ši idėja yra niekam tinkama ir klaidinga.
„Elitiniai sprinteriai kojų nejudina greičiau nei paprasti bėgimo mėgėjai“, – teigia „Loughborough“ universiteto daktaras Samas Allenas.
Geriausi bėgikai tiesiog atlieka ilgesnius ir galingesnius žingsnius. Tyrimai rodo, kad mėgėjams reikia 50-55 žingsnių, kad nubėgtų 100 metrų. Geriausiems bėgikams nereikia daugiau nei 45.
„Geriausi bėgikai generuoja daug didesnę jėgą, pridedant faktą, kad jie jau natūraliai turi daug daugiau greitųjų raumens skaidulų.
Šių atletų pėdos daug trumpiau būna ant bėgimo tako, todėl jie pirmyn juda žymiai greičiau“, – sako S.Allenas.
Tyrimai, kuriuos atliko JAV mokslininkai parodė, kad geriausių atletų pėda su žeme liečiasi apie 0,08 sekundės. Ne profesionalių sportininkų pėda kontakte su žeme išbūna 0,12 sek.
Geriausi bėgikai ore praleidžia apie 60 proc. bėgimo laiko, kai mėgėjai – ne daugiau 50 proc.
Bet net tarp geriausių bėgikų U.Boltas išsiskiria nežmonišku dominavimu. Tą daugiausia lemia jo ūgis.
„Jis yra genetinis monstras. Jo ūgis yra 195 cm, o tai reiškia, kad būdamas toks aukštas, jis neturėtų taip staigiai įsibėgėti“, – sako buvęs anglų bėgikas Craigas Pickeringas.
„Lenktynių pradžioje tu nori daryti trumpus žingsnius tam, kad įsibėgėtum, bet dėl savo ūgio U.Boltas to negali padaryti.
Bet kai pasiekia maksimalų greitį, jis tampa daug pranašesniu už kitus, nes jam reikia mažiau žingsnių“, – analizuoja jis.
U.Boltas įprastai 100 metrų lenktynes įveikia atlikdamas 41 žingsnį. Tai trimis arba keturiais mažiau, nei jo pagrindiniai konkurentai.
„Žingsnių ilgis yra didžiausias takosvyros taškas, kai kalbame apie gerus bėgikus, kurie 100-ame metrų telpa į 10 sekundžių ribą ir tarp tų, kurie to nesugeba“, – sako C.Pickeringas.
Nors sunkios treniruotės gali padėti atletams tapti greitesniais, tačiau, pasak S.Alleno, geriausi bėgikai visada bus pranašesni dėl savo genetinių savybių.
Viskas priklauso nuo to, ką gamta tau leidžia padaryti, kai kojos paliečia žemę.
