Tai buvo tarsi maloni kasdienybė, nuo kurios nepavargdavo nei 18-metė plaukikė, nei trys milijonai jos gerbėjų.
Bet pasaulio plaukimo čempionato 50 m krūtine finalo prizininkių ceremonija vyko be Rūtos.
Olimpinė čempionė ir pasaulio rekordininkė liko ketvirta sprinto rungtyje, kurią įveikė per 30,14 sek. ir turėjo pasveikinti nuoširdžiai nustebusią pasaulio čempionę švedę Jennie Johansson.
„Tai buvo atkaklios lenktynės, o aš džiaugiuosi dėl Jennie aukso, – sakė R.Meilutytė. – Man pačiai varžybos Kazanėje galėjo būti ir geresnės.
Turėsiu susigriebti ir susitelkti į kitą sezoną. Kartais dirbi labai sunkiai, bet už tai negauni atpildo. Privalau likti stipri ir teigiamai nusiteikusi.“
Apie R.Meilutytės ir kitų Lietuvos atletų startus praėjusią savaitę Kazanėje „Lietuvos rytas“ kalbėjosi su Lietuvos plaukimo federacijos prezidentu Tomu Kučinsku.
Kazanėje R.Meilutytė iškovojo sidabrą 100 m rungtyje, Giedrius Titenis plaukdamas krūtine užėmė 5-ąją vietą 50 m nuotolyje, 6-ąją vietą – 100 m, 11-ąją – 200 m rungtyje, o vyrų estafetėje 4x100 m kombinuotu būdu užimta 12-oji vieta.
– Kaip vertinate pasiektus rezultatus pasaulio čempionate? – „Lietuvos rytas“ paklausė T.Kučinsko.
– Plaukikų vietos domino mažiau nei jų asmeniniai rezultatai, nes ketverių metų ciklą vertinsime po Rio de Žaneiro olimpiados.
Žvelgiant į vietas, vienintelis mus dominęs startas buvo vyrų estafetė, nes užimta 12-oji pozicija suteikė teisę į olimpiadą vežtis keturis plaukikus ir dar du atsarginius.
Vertinant rezultatus sekundėmis matyti, kad Rūta neplaukė taip greitai, kaip prieš dvejus metus pasaulio čempionate Barselonoje.
Analizuosime priežastis, kodėl taip įvyko. Rūtos pasirengimas buvo neprastas, nes gegužės pabaigoje jos rezultatai varžybose buvo labai solidūs. Ji niekada taip gerai neplaukė gegužę.
Vadinasi, kažkas negera atsitiko per pusantro mėnesio.
– Gal Rūta per anksti pasiekė geriausią sportinę formą?
– Gal nepataikė. O gal jėgų padalijimas – ypač 100 m rungtyje, nebuvo toks, kaip planavo jos treneris Jonas Ruddas.
Matėme, kad ji pradėjo plaukti labai aukštu ritmu (ne greičiu, nes Barselonoje ji 100 m pirmą pusę plaukė greičiau), dažnais grybšniais, kuriems reikia papildomos energijos. Tai galėjo būti kliūtis, neleidusi finišuoti taip galingai, kaip tikėjomės.
– Ar būdami Kazanėje nepastebėjote, kad Rūtai galėjo pakenkti R.Meilutytės ir J.Jefimovos lenktynes supantis dėmesys?
– Įtampa dėl Lietuvoje ir pasaulyje išpūstos dvikovos su J.Jefimova paveikė mūsų plaukikę.
Rūta yra viena stipriausių psichologiškai iš visų mūsų atletų.
Tačiau šįkart jai nepavyko susitvarkyti su jauduliu. Jos abiejų finalų rezultatai yra prastesni nei pusfinalyje ar net atrankoje.
Kita vertus, čempionate Rūta atrodė labai susikaupusi, labai rami. Nebuvo matyti, kad ji būtų kitokia nei įprastai.
Jokių išorinių dirgiklių, jokių erzinimų iš šeimininkų pusės irgi nebuvo.
– Kaip Rūtai atsiliepia brendimas, kuris pastaruoju metu jos kūnui turbūt turi daugiau įtakos lyginant su vyresnėmis varžovėmis?
– Rūta visada buvo labai stipri, galinga plaukikė vertinant pagal jos grybšnį vandenyje.
Sunku diskutuoti šiuo klausimu, bet nereikia pamiršti, kad Rūtai tik 18 metų – plaukime tai tik pradžia. Negalima tikėtis, kad ji visada laimės. Kada nors turėjo ateiti nesėkmės ruožas, o aš galiu tik tyliai pasidžiaugti, kad tai įvyko Kazanėje, o ne Rio de Žaneire.
Šaltas dušas turėtų mums padėti padaryti išvadas, kad Rūta įgyvendintų svajonę – iškovotų dar vieną aukso medalį olimpiadoje.
– Gal šįkart praverstų G.Titenio patarimai – jis geriausią sportinę formą pasiekė per pasaulio čempionatą, kur gerino Lietuvos rekordus plaukdamas 50 ir 100 m krūtine?
– Giedriui užduotis buvo plaukti 100 m greičiau nei per 59 sek. Jei jis būtų finale pakartojęs savo pusfinalio rezultatą (58,96 sek.), būtų laimėjęs bronzą. Aš tikėjau, kad jis tai gali.
Tačiau ne pirmąkart finale jam nepavyksta nuplaukti taip greitai, kaip pusfinalyje. Manau, kad dėl įtampos ir psichologijos.
Kita vertus, vienas svarbiausių Giedriaus postūmių yra pasikeitusios pratybos sausumoje, kur naujas treneris ir nauja metodika sustiprino kūną ir krūtine plaukti reikalingus raumenis.
Be to, mūsų rinktinei padeda nauji mitybos specialistai ir Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas.
Reikia galvoti, ar į šią komandą įtraukti ir psichologą, kuris sujungtų visas grandis.
– Ar vyrų rinktinė kombinuotoje estafetėje turėtų jaustis dėkinga Vengrijos komandai, po kurios diskvalifikacijos mūsų šalies plaukikai pakilo į dvyliktąją vietą, garantuojančią olimpinį kelialapį?
– Iš mūsų estafetės komandos tikėjausi kito rezultato.
Danas Rapšys pagal savo geriausią rezultatą galėjo pretenduoti į 200 m nugara finalą (atrankoje jis liko 19-as. – Red.), bet Kazanėje neplaukė, kaip galėjo. Turbūt tai lėmė trauma, dėl kurios likus dviem savaitėms iki čempionato Danas negalėjo net pasisukti, nes jam labai skaudėjo nugarą.
Tad estafetės pirmasis etapas buvo sekunde prastesnis, nei planavome. Antras plaukęs Giedrius darbą atliko puikiai. Tadas Duškinas – fenomenalus tuo, kad asmeninėse varžybose plaukia apie 2 sekundes lėčiau nei estafetėje. Laisvuoju stiliumi Mindaugas Sadauskas pasiekė sau įprastą rezultatą.
Taip, mes 0,09 sek. atsilikome nuo japonų ir mus išgelbėjo vengrai, kurie buvo diskvalifikuoti. Bet reikia atminti, kad olimpinėse žaidynėse, be dvylikos greičiausių pasaulio čempionato komandų, plauks dar keturios, atrinktos pagal rezultatus. Mūsų vyrų rezultatas yra aukštas ir jie vis tiek būtų patekę į olimpiadą.
– Pasaulio pirmenybėse netrūko kitų įdomybių – 400 ir 800 m laisvuoju stiliumi rungtis laimėjęs kinas Sun Yang mįslingai nepasirodė 1500 m finale, motyvavęs širdies skausmais. Būta kalbų, kad kinas ryte pratybų baseine susimušė su Brazilijos plaukike. Dėl vairavimo išgėrus diskvalifikuotas Michaelas Phelpsas per praėjusias dienas JAV pirmenybėse plaukė greičiau nei pasaulio čempionai Kazanėje. Visų laikų jauniausia pasaulio plaukimo pirmenybių plaukike tapo 10-metė mergaitė iš Bahreino. Kas jums labiausiai įstrigo per pastarąją savaitę?
– Mes akcentuojame, kad Rūta nelaimėjo aukso ir laikome tai vos ne valstybės tragedija. Tačiau sidabras jau yra didelis pasiekimas, atsižvelgiant į kitų favoritų nesėkmės.
Mane labai nustebino prastas Olandijos sprinterės Femke Heemskerk pasirodymas, taip pat laisvuoju stiliumi plaukiančio ruso Vladimiro Morozovo fiasko. Australijos jaunasis talentas Mackas Hortonas, plaukiantis ilgus nuotolius, liko be medalio.
J.Jefimovos kritikia Rusijos plaukimo federacijai irgi daug ką pasako – visas šios šalies plaukimas išgyvena ne geriausius laikus.
Malonius siurprizus pateikė Kinijos plaukikai, laimėję ne vieną sprinto rungtį.
– Įprasta, kad apie Lietuvos plaukimo baseinus palankesnis metas kalbėti po Rūtos pergalių. Kaip naujų baseinų statybą paveiks pasaulio čempionato rezultatai?
– Rūtos rezultatai olimpiadoje iš tiesų buvo papildomas stimulas atkreipti politikų dėmesį į plaukimo baseinų infastruktūros trūkumus. Dabar traukinys jau rieda.
Tikiu, kad Klaipėdoje ir Vilniaus Lazdynų baseinai bus pastatyti anksčiau ar vėliau – galbūt 2018-aisiais. Mane labiau jaudina 25 metrų baseino statybos. Turime Remigijaus Šimašiaus viešą pažadą ir tikime, kad Vilniuje per metus bus pastatytas dar vienas baseinas – jis bus labai reikalingas, kai uždarius dabartinį Lazdynų baseiną reikės kažkur perkelti geriausius Vilniaus plaukikus.
Nors galutinio sprendimo nėra, siūloma statyti baseiną sostinės Fabijoniškių rajone. Tai viena tinkamiausių vietų, nes to baseino pagrindinė paskirtis bus mokyti plaukti vaikus. Fabijoniškėse yra 5-6 mokyklos kelių kilomtrų spinduliu. Be to, šis rajonas visiškai kitoje miesto pusėje nei Lazdynai. Tai tikrai ideali vieta, kurioje tikrai tiktų baseinas, kainuojantis 3-4 mln. eurų. Baseinas būtų su kilnojamu dugnu, kad visose 8 takeliuose būtų patogu mokytis plaukti.
- Ką Lietuvos plaukikai ir federacija turėtų nuveikti per likusius metus iki Rio?
– Turime padaryti išvadas dėl tų kelių nesėkmių Kazanėje. Pirma – išsiaiškinti kodėl strigome antroje distancijos pusėje. Antra – kaip pasiekti geriausią rezultatą, kai jo labiausiai reikia. Trečias – subalansuoti plaukikų asmeninius rezultatus, kad jie būtų panašūs, kaip ir plaukiant savo dalį estafetėje.Be to, bus svarbu teisingai organizuoti metinį pasirengimą olimpiadai. Už kelių dienų keli mūsų plaukikai išvyks į Arubą – galbūt tai bus mūsų viena pagrindinių bazių ir likus mėnesiui iki olimpiadai. Tai bus pirmasis žingsnis jau po pasaulio čempionato rengiantis olimpiadai.
* * *
Medaliai. Plaukimo varžybos.
1. JAV – 23 medaliai (8 aukso, 10 sidabro, 5 bronzos), 2. Australija – 16 (7, 3, 6), 3. Kinija – 13 (5, 1 , 7), ... 19. Lietuva – 1 (0, 1, 0).
Vandens sporto šakų čempionato lyderių rikiuotė.
1. Kinija – 35 (15 aukso, 10 sidabro, 10 bronzos), 2. JAV – 33 (13, 14, 6), 3. Rusija – 17 (9, 4 , 4), ... 26. Lietuva (0, 1, 0).
