Per keturias varžybų dienas Lietuvos delegacijai nepavyko iškovoti medalio, o geriau nei Urtė pasirodė tik rutulį stūmusi Agnė Jonkutė, kuri užėmė 4-ąją vietą ir penktadienį dar dalyvaus disko metimo varžybų finale.
Jautė atsakomybę
Šuolių į aukštį finale „New Tbilisi“ stadione U.Baikštytė lyg plunksnelė perskrido kartelę 165, 170 ir 174 cm aukštyje pirmuoju bandymu.
Bet kita žyma – 177 cm – nepakluso.
Pirmas bandymas – kartelę numušė kūnas. Antru – lietimas ranka. Trečiu – vėl ranka.
„Labai norėjau peršokti. Jaučiau didelę atsakomybę. Sakiau sau: Urte, atsipalaiduok, tu gali. Dabar reiks apgalvoti viską“, – stadione kalbėjo šuolininkė.
Vėliau paaiškėjo, kad šio aukščio nebūtų pakakę medaliui, nes visos trys prizininkės įveikė 180 cm. Šiaulietei tai kol kas per didelė aukštuma – jos asmeninis rekordas liko 175 cm.
Po kiekvieno bandymo Urtė dairėsi į tribūną, kurioje stovėjo mama, ir juodvi tarėsi sutartiniais ženklais.
Po trijų sėkmingų šuolių lietuvė sektoriuje jautėsi tvirtai ir rengdamasi šuoliams sėdėjo ramiai arba buvo išsitiesusi ilsėtis. Tuo metu kai kurios varžovės nervingai blaškėsi.
„Manau, kad pasirodėme gerai. Aišku, norėjosi geriau. Jei per trečiąjį bandymą nebūtų rankos užkišusi, galėjo įveikti 177 cm aukštį laisvai. Yra kaip yra, esame penktos. Reikia sukaupti daugiau patirties“, – lrytas.lt sakė J.Baikštienė.
Mokosi kartu su broliu
U.Baikštytė – ne vienintelė šuolininkė šeimoje. Tą pačią rungtį yra pasirinkęs ir jos metais vyresnis brolis.
Šiemet abu jie baigė dešimtąją klasę Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje, tačiau nėra dvynukai.
„Urtė yra metais jaunesnė, bet labai užsispyrusi. Būdama šešerių pasakė, kad eis į mokyklą kartu su broliu. Ir išėjo“, – pasakojo trenerė.
Užsispyrimą mama vadina vienu didžiausių Urtės privalumų.
„Ji atkakliai siekia tikslo. Kartais net sakau, kad pabūtų namuose, pailsėtų, bet ji man ima vadovauti. Ir brolis toks. Jis yra peršokęs 205 cm, jaunių čempionas, bet buvo per senas šiam festivaliui, nes gimęs 1998-aisiais.
Abu aukšti ir liekni: sūnaus ūgis – 200 cm, dukros – 181 cm. Auginu pamainą Lietuvos šuolininkams“, – pasakojo J.Baikštienė.
Dirba tris dešimtmečius
J.Baikštienė jau 30 metų ugdo lengvaatlečius, tačiau iki šiol jai nėra pavykę parengti olimpiečių.
„Lietuvos čempionų buvo daug, ir dabar yra. Olimpiečių nėra, bet tikiuosi“, – sakė šiaulietė.
Prieš tris dešimtmečius jis buvo viena stipriausių Lietuvos daugiakovininkių, atstovavo „Nemuno“ draugijai.
„Mūsų karta buvo stipri. Lyderė buvo Vaida Ruškytė. Dabar konkurencija mažesnė“, – palygino J.Baikštienė.
Trenerė teigė, kad yra patenkinta darbo sąlygomis Šiauliuose – maniežas ir stadionas šalia.
„Vilniečiai vargsta, o mes nes nesiskundžiam“, – kalbėjo trenerė.
Sveikata nesiskundė
Kepinant karščiui Tbilisio žaidynių sportininkų kaimelyje ne vienas jaunasis sportininkas skundėsi virškinimo sutrikimais. Bet ne lengvaatlečiai.
„Geriame „Coca-Cola“, nors anksčiau jos vengdavome“, – juokdamasi atsakė J.Baikštienė.
Nesėkmė nesužlugdė
Šiuo metu geriausia Lietuvos šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė EYOF varžybose dalyvavo 1999 metais Tamperėje. Tada lietuvė buvo viena favoričių ir taikėsi į medalį, tačiau varžybos Suomijoje baigėsi skandalingai.
Lietuvė ir jos trenerė rėmėsi anksčiau paskelbtais varžybų grafikais ir nepasitikslino starto laiko pakitimų, todėl pavėlavo atvykti iš kaimelio į stadioną nustatytu laiku.
Varžybų komisarė užfiksavo, kad lietuvės nebuvo starto kambaryje ir atskubėjusiai A.Palšytei neleido startuoti nepaisant Lietuvos delegacijos protestų ir apeliacijų į kilnaus žaidimo principus.
Lietuvos lengvaatlečių komandos vadovė Zita Tindžiulienė davė suprasti, kad ši istoriją prisimenama dažnai: „Tbilisyje irgi buvo neaiškumų, bet kategoriškai reikalavome, kad viskas būtų patvirtinta ir neliktų abejonių.“
