Ketvirtadienį vakare paaiškėjo, kad „New Jersey Devils“ rungtyniavęs D.Zubrus tapo laisvuoju agentu. Buvęs puolėjo klubas NHL sutarčių rinkoje siūlė išpirkti lietuvio sutartį, tačiau nė vienas klubas tam nesiryžo.
„Buvau kiek nustebęs, bet manau, kad tai tik į gera. Aš galiu bendrauti su bet kokiu klubu ir spręsti, kur eiti ir žaisti. Jeigu toks klubo sprendimas būtų buvęs sezono viduryje, būtų daug nemaloniau. Turiu pusantro mėnesio pabendrauti ir derėtis. Ruošiuosi žaisti NHL, jėgos dar tikrai leidžia. Manau, tikrai susirasiu klubą“, – sakė trumpam į Lietuvą grįžęs D.Zubrus.
D.Zubrus kitais metais turėjo uždirbti 3,1 milijono JAV dolerių – „Devils“ mūsiškiui turės sumokėti du trečdalius šios sumos.
Naujojo Džersio klube iš Elektrėnų kilęs D.Zubrus žaidė pastaruosius aštuonerius metus. Praėjusiame sezone lietuvis sužaidė 74 reguliariojo sezono rungtynes, per kurias pelnė 4 įvarčius ir atliko 6 rezultatyvius perdavimus.
Savo karjerą NHL D.Zubrus pradėjo 1996 metais. Sportininkas supranta, kad naujo klubo paieškos gali užtrukti, bet yra pasirengęs laukti iki pat sezono pradžios ir ilgiau.
Kol D.Zubrus dar tikisi žaisti NHL lygoje, Lietuvos ledo ritulio vadovai viliasi, kad 2018 metais pasaulio čempionatą pavyks surengti Lietuvoje, o čia D.Zubrus kartu su Dariumi Kasparaičiu apsivilks nacionalinės komandos marškinėlius.
„Būtų malonu su Dariumi sužaisti Lietuvoje – tiek man, tiek Dariui, tiek Lietuvos ledo rituliui ir visiems aistruoliams. Reikia ir man sportinę formą palaikyti, ir Dariui“, – juokėsi jis.
Jau pirmadienį į Kanadą išvyksiantis D.Zubrus į tėvynę grįžo ne tuščiomis. Kaip jau tampa įprasta, jis atsivežė ledo ritulio aprangų vaikams. Iš JAV atvyko 558 kilogramų siunta, kurioje – 50 komplektų vaikiškų ledo ritulio aprangų. Jų vertė – 40,5 tūkst. eurų.
– Dainiau, ar nustebino „Devils“ sprendimas? – žurnalistai paklausė D.Zubraus.
– Po sezono buvau susitikęs su klubo tuomečiu prezidentu, kalbėjome, kad liksiu. Bet nuo to laikos pasikeitė daug dalykų klube, atėjo naujų žmonių, trenerių. Tad buvau kiek nustebęs. Bet taip jau įvyko, klubas nori duoti žaisti jauniems žaidėjams ir aš tai visiškai suprantu.
Buvau kiek nustebęs, bet manau, kad tai tik į gera. Aš galiu bendrauti su bet kokiu klubu ir spręsti, kur eiti ir žaisti. Jeigu toks klubo sprendimas būtų buvęs sezono viduryje, būtų daug nemaloniau. Turiu pusantro mėnesio pabendrauti ir derėtis. Ruošiuosi žaisti NHL, jėgos dar tikrai leidžia. Manau, tikrai susirasiu klubą.
– Naujasis Džersis jums buvo kaip antrieji namai.
– Taip, bet toks sportininko gyvenimas – teks palikti. Man ir šeimai šiame mieste tikrai buvo labai malonu. Sūnus tikriausiai labiausiai nusiminė dėl to, nes jam dvylika metų ir jis užaugo šiame mieste, turi daug draugų. Nenorėjau nieko keisti, bet tokia realybė.
Žiūrint atgal į visus pasikeitimus karjeroje – jie buvo tik į gera. Esu nusiteikęs taip, kad noriu šį įvykį paversti kuo geresniu. Tikiuosi, kad dar nesu sužaidęs paskutinių rungtynių.
– Svajonė laimėti Stanley taurę vis dar motyvuoja?
– Žinoma. Buvau visai netoli – du kartus žaidžiau finale. Tiesą sakant, net kai treniruojiesi vasarą, Stanley taurė motyvuoja. Yra noro ir laimėti, ir treniruotis.
– Ar jau spėjote pasikalbėti su klubais?
– Ne, sprendimas priimtas tik vakar. Tai ne geriausias sprendimo laikas, nes jie dažniausiai padaromi birželį, kai liepos pradžioje prasideda laisvų agentų turgus – tada komandos komplektuoja ir sudaro sutartis. Dabar galiu bendrauti su visai klubais, bet sprendimą priimsime su šeima – kur geriausia gyventi ir pan.
– Nesulaukęs NHL dėmesio svarstysite galimybę žaisti Europoje?
– Šiuo metu esu optimistas. Nors NHL žaidžiu jau aštuoniolika metų, norėčiau dar. Jau treniruojuosi porą mėnesių, esu geros sportinės formos. Aišku, lyga keičiasi ir jaunėja. Gyvenu realybėje. Juokauju, kad paskambins iš „Energijos“ ir važiuosiu į Elektrėnus.
Šiuo metu noriu būti Amerikoje, svajoju apie Stanley taurę. Į Rusiją nelabai norėčiau.
– Į kokias komandas žiūrėsite NHL?
– Komandas, kurios turi galimybę žaisti atkrintamosiose. Čia sužaisdavau geriausias savo rungtynes – noriu bendrauti su jomis, o kita parodys laikas.
– Kiek apskritai dar ketinate žaisti?
– Prieš savaitę atrodė, kad dar penkerius metus, dabar jau nežinau. (Juokiasi.)
– Kaip vertintumėte praėjusį sezoną?
– Nieko gero nebuvo. Pradžia lyg ir nebloga, vėliau daug traumų, nebuvo pastovumo. Žaidžiau skirtingose pozicijose. Pastebėjau, kad klubas norėjo leisti žaisti daugiau jauniems žaidėjams, mano užduotys pasidarė gynybinės. Geriau užmiršti nei galvoti.
