Pernai „Tour de France“ etapą laimėjęs Ramūnas Navardauskas šįmet vėl tykos savojo šanso. Geriausias Lietuvos dviratininkas šį šeštadienį jau ketvirtą kartą per karjerą stos į startą prestižiškiausiose pasaulio lenktynėse.
Dar net neprasidėjus „Tour de France“ pragarui R.Navardauskas jau susidūrė su magiška jo aura.
Po pergalės Lietuvos čempionate 27-erių kvėdarniškis išskrido į Ispaniją, kur jo jau laukė ne tik komandos draugai, bet ir privatus lėktuvas.
Prieš svarbiausias sezono varžybas „Cannondale-Garmin“ (JAV) vadovai devynis savo ekipos karius dar specialiai nuskraidino į Prancūziją išbandyti komandinių atskiro starto lenktynių trasos.
Amerikiečių komandos traukinys čia skriejo didesniu kaip 70 km per valandą greičiu, bet po rytinės treniruotės R.Navardauskas su kitais dviratininkais iš karto vėl sėdo į privatų lėktuvą, kad kuo greičiau pasiektų Olandiją, kur šį šeštadienį jau prasidės 102-ąjį kartą rengiamos legendinės daugiadienės lenktynės.
„Prieš turą visada netrūksta nei ažiotažo, nei papildomo dėmesio. Galbūt jis net perdėtas“, – „Lietuvos rytui“ vakar prisipažino R.Navardauskas.
Šįmet jis jau ketvirtą kartą per karjerą mėgins išgyventi „Tour de France“ pragare. Pernai geriausias Lietuvos dviratininkas būtent čia iškovojo ryškiausią karjeros pergalę.
Po 19-ojo etapo pirmasis kirtęs finišo liniją R.Navardauskas ne tik įrašė Lietuvos vardą į sunkiausių pasaulio lenktynių metraštį, bet savo triumfu išgelbėjo ir visą iki tol nesėkmių „Tour de France“ persekiotos JAV komandos sezoną.
2015-ųjų turą šeštadienį Utrechte pradės 198 dviratininkai iš 22 komandų.
– Ramūnai, ar džiaugiatės, kad vėl patekote į komandos sudėtį TdF lenktynėms? – R.Navardausko vakar paklausė „Lietuvos rytas“.
– Dar prieš sezoną žinojau, kad turiu daug šansų šįmet dalyvauti ture, nes komandoje dabar jau esu vienas iš labiausiai patyrusių.
Į komandą atėjo daug jaunų ir naujų dviratininkų, kurie dar net nėra dalyvavę tokiose varžybose.
Logiška, kad komandos vadovai parinko būtent tokią sudėtį. Iš tiesų esam labai gera kompanija – važiuos tie, kurie labiausiai ištvermingi.
Bet pastariosios savaitės man buvo varginančios. Teko daug keliauti.
Buvau grįžęs į Lietuvos čempionatą, kuriam taip pat reikėjo deramai pasiruošti. Natūralu, kad visa tai atima jėgų.
Daug keliavau, todėl prieš turą neturėjau pilnaverčio poilsio. Jaučiu, kad dabar reikėtų kelių papildomų dienų vien tik pailsėti, kad galėčiau vėl lenktyniauti.
Bet tokiose varžybose kaip turas gali pamažu pagauti ritmą ir įsivažiuoti, o visų jėgos per tris savaites vis tiek išsilygina. Nėra problemų.
– Šįmet ture būsite vienintelis Lietuvos dviratininkas. Kiti lietuviai per silpni, kad ištvertų šį trijų savaičių pragarą?
– Tikrai ne. Galimybes čia važiuoti lemia daug įvairių aplinkybių.
Pirmiausiai turi priklausyti „Pro Tour“ arba „Pro Continental“ komandai iš Prancūzijos, kad ji apskritai gautų kvietimą į šias varžybas.
Galite tik įsivaizduoti, kokia žiauri atranka vyksta tarp prancūzų, norinčių patekti į turą. O jeigu esi užsienietis, privalai būti visa galva stipresnis už vietos dviratininką.
Pavyzdžiui, Gediminas (Bagdonas) priklauso „AG2R La Mondiale“ komandai, bet jam buvo labai sunku patekti tarp 9 dviratininkų į šias lenktynes.
Komanda turi savo strategiją, nori pasirodyti prieš savo rėmėjus ir siekia kuo daugiau prancūzų atsivežti į tokį turą.
– Kodėl TdF yra prestižiškiausios lenktynės dviračių profesionalų pasaulyje?
– Tai istorinės lenktynės. Jos rengiamos jau daugiau kaip šimtas metų, todėl sulaukia labai daug dėmesio.
Turas vyksta liepą, o vasara taip pat turi labai daug įtakos jo populiarumui. Kasmet vis daugiau žmonių specialiai ima atostogas ir atvažiuoja į Prancūziją jų pažiūrėti.
Dar likus savaitei iki starto žiūrovai išsinuomoja kemperius. Jie važiuos į kalnus ir tris dienas ten lauks, kad pamatytų, kaip per 5 minutes prašvilps dviratininkai.
Bet žmonės smagiai leidžia laiką, iš arti pamato dviračių sporto žvaigždes, ir tai, kaip jos čia kenčia.
Legenda tapusios varžybos vilioja visus.
– Ture dalyvausite jau ketvirtą kartą per karjerą. Kaip ruošėtės šių metų lenktynėms?
– Turui visi dažniausiai ruošiasi panašiai. Prieš jį dalyvauja arba „Dauphine Libere“, arba „Tour de Suisse“ lenktynėse.
Čia išnaudoji viso sezono įdirbį, kai turi ir laiku pailsėti, ir laiku pavargti.
Įprastai Lietuvos čempionatas man gerai atskleidžia, kaip esu pasiruošęs. Jei atvažiavęs į jį matai, kad gali lenktyniauti ir turi sveikatos, viskas vėliau būna gerai.
Bet kol nepradėsi važiuoti ture, negali pasakyti šimtu procentų, ar tinkamai jam pasiruošei. Šįmet jaučiausi neblogai, bet kaip bus po trijų savaičių – velniai žino.
– Šįmet prieš turą vyko pirmosios Europos žaidynės. Ar lenktynės Baku nebūtų pravertusios jam geriau pasirengti?
– Jeigu neturi jokių varžybų, toks jėgų patikrinimas tikrai praverstų ir būtų naudingas.
Bet aš negalėjau dalyvauti Europos žaidynėse, nes mano varžybų kalendorius buvo kitoks. Turėjau dalyvauti „Tour de Suisse“, todėl būtų susikirtusios datos.
Kai paskutinę akimirką komanda pateikė šiuos planus, jau nebuvo laiko ką nors pakeisti.
– Šįmet jums jau pavyko apginti daugiadienių lenktynių „Circuit Cycliste Sartre – Pays de la Loire“ čempiono titulą. Kaip vertinate pirmąją sezono pusę?
– Tikrai nesitikėjau, kad pavyks Prancūzijoje vėl laimėti.
Sezono pradžia panaši į pernykštę – buvo ir gerų rezultatų, ir prastesnių startų.
Bet nesu savimi nusivylęs ir tikrai negaliu skųstis. Tikiuosi, kad dar pavyks ne kartą gerai pasirodyti varžybose.
Juk kiekvienas karys nori tapti generolu. Visose lenktynėse norisi kuo geriau išnaudoti visas savo galimybes ir pasiekti gerų rezultatų.
– Prieš šį sezoną „Cannondale-Garmin“ komanda labai pasikeitė. Kaip tai atsiliepė rezultatams?
– Buvo daug kalbų apie mūsų permainas, bet esu įsitikinęs, kad visos jos – į gera.
Atėjo daug naujų ir jaunų dviratininkų, daug italų.Visi – labai draugiški. Visi kartu kalam tą pačią geležį, ir stengiamės vienas kitam padėti per varžybas.
Galbūt truputį pasikeitė ir mano vaidmuo, nes jau esu laikomas komandos veteranu. Jau rečiau važiuoju paimti visiems gertuvių, nes turiu taupyti jėgas svarbesnėms užduotims.
Smagu žiūrėti, kaip mūsų jaunimas: 21-erių, 22-ejų ar 23-ejų dviratininkai nori patys pasireikšti ir stengiasi dėl komandos. Kartais lemiamu momentu jiems dar pritrūksta patirties, bet mūsų kompanija tikrai gera.
– „Cannondale-Garmin“ vadovai neslėpė, jog komanda šįmet ture turės tris lyderius – A.Talansky, D.Martiną ir R.Hysjedalą. Koks bus Jūsų vaidmuo?
– Kaip ir kiekvienais metais – darbininko.
Reikės padėti atvežti mūsų lyderius kuo mažiau pavargusius ir kuo geresnėje pozicijoje prieš lemiamus įvykius.
Ture visuomet netrūksta griūčių, todėl reikės juos saugoti ir visaip padėti.
Čia – kaip krepšinis. Komandos snaiperiui juk reikia sudaryti sąlygas atlikti metimą – turi statyti užtvaras, laiku perduodi jam kamuolį. Taip yra ir pas mus.
– Pernai TdF išgelbėjote JAV komandos sezoną, laimėjęs 19-ąjį etapą. Ko labiausiai reikia, kad pakartotumėte pernykštį triumfą?
– Pirmiausiai reikia, kad komanda duotų žalią šviesą individualiems veiksmams.
Jau esame kalbėję apie tuos etapus, kuriuose būtų galima pasireikšti. Yra etapai, kurie labiau tinka tiems, kurie gerai kopia į kalnus ar tie, kurių profilis palankesnis man.
Bet viską lems komandos interesai. Kai yra lyderiai, kuriuos visi privalome globoti tris savaites, nelabai gali taupyti savo jėgas, iš anksto galvodamas būtent apie tą X dieną, kai galbūt tau pasitaikys palankesnis etapas.
Pirmiausiai turi žiūrėti, kad būtų gerai lyderiui, o tada jau gali galvoti ir apie save. Jeigu pasitaikys diena, kai galėsiu pasinaudoti proga, būtinai stengsiuosi ją išnaudoti.
– Turas prasidės Olandijoje, kur laukia daug vėjuotų trasų. Būtent čia turite daugiausiai galimybių pasižymėti?
– Man parankesnė trasa su mažesniais kalniukais, kuriuose atkrenta tikri sprinteriai. Gerai būtų ir truputį vėjuota trasa, kurioje sudėtingiau važiuoti pavieniams lyderiams.
Galėčiau mėginti kažką nuveikti, kai pučia šoninis vėjas, jeigu važiuočiau tik sau. Bet labai svarbu, kad mūsų lyderiai čia neišvargtų.
Visi didesni komandoje stengsimės juos saugoti nuo vėjo. Kai tokį darbą sąžingai atlieki, pačiam dar turėti jėgų geram finišui jau tikrai nebelieka. Jei esi pervargęs, jau važiuoji tik vairą įsikandęs.
Komandos prioritetai yra svarbiausi. Bet lenktynių neįmanoma iš anksto numatyti.
Pernai anksti iškrito visi mūsų lyderiai, todėl galėjome ilsėtis. Taip taupiau taupiau jėgas ir gerai pailsėjau iki to 19-ojo etapo.
Jeigu šiemet teks kiekvieną dieną arti, tai galiu ir finišo Paryžiuje nepasiekti.
Paskutinieji du etapai – 19-as ir 20-as – bus man ypač sudėtingi. Trumpa distancija, bet labai aukšti kalnai, kur jau reikės žiūrėti, kad tik sutilptum į laiko limitą.
– Pirmajame etape numatytos asmeninės atskiro starto 13,8 km lenktynės. Prieš savaitę Ignalinoje trečiąsyk per karjerą tapote šios rungties Lietuvos čempionu. Kaip vertinate savo galimybes šį šeštadienį Utrechte?
– Stengsiuosi važiuoti iš visų jėgų.
Bet dar nemačiau trasos. Gal bus daug posūkių, o aš nesu labai techniškas. Nors trumpesnė distancija iki 20 km man ir tinka.
Čia susirinks visi stipriausi. Kas laimės pirmąjį etapą, apsivilks ir geltonus lyderio marškinėlius. Tai pridės papildomos motyvacijos, todėl visi dar labai stengsis.
Sunku ištraukti zuikį iš kepurės. Pasispardyti prieš Tony Martiną (triskart pasaulio čempioną iš Vokietijos – Red.) tikrai neturiu galimybių.
Jeigu pavyktų įlysti į pirmąjį dešimtuką, tai būtų nerealiai geras rezultatas.
– Ekspertai šių metų lenktynes vadina atviriausiu turu per visą TdF istoriją, nes neįmanoma išskirti vienintelio favorito. Bet ispanas Alberto Contadoras turi ambicijų pasiekti istorinį dublį – po pergalės „Giro d'Italia“ triumfuoti ir Paryžiuje. Ar jam pavyks pasiekti savo tikslą?
– Jis jau yra bandęs tai padaryti, bet pirmąsyk tai nelabai pasisekė. Bet gal jis pamatė, ko trūko, o dabar surinko geresnę komandą ir turi daugiau galimybių?
Daug priklausys ir nuo varžovų. Italijoje jis laimėjo, bet net ten per paskutiniąją trečiąją savaitę jau važiavo sunkiau. Reikia pripažinti, kad „Giro“ konkurencija A.Contadorui buvo tikrai mažesnė.
Dabar dėl pergalės jam teks vėl kovoti su Christopheriu Froomu, Nairo Quintana, Vincenzo Nibali ir kitais favoritais.
A.Contadorui čia tikrai nebus lengva, bet jis yra labai gudrus. Jis moka tikslingai išnaudoti komandą, pasitaupyti, be reikalo nerizikuoja, todėl taktinis išprusimas yra labai didelis ispano privalumas.
Pirmoji savaitė ture labai pavojinga. Visi dar švieži, kupini energijos, o mažesnių komandų dviratininkai ypač nori pasirodyti prieš kameras.
Visi stengiasi lipti vieni per kitų galvas, todėl pirmąją savaitę netrūksta incidentų.
Jeigu A.Contadorą aplenks visos nelaimės ir jis išvengs griūčių, penketuke jis tikrai turėtų būti.
Bet būtų dar įdomiau pamatyti tokį pergalingą jo dublį.
“Cannondale-Garmin“ komanda
Ramūnas Navardauskas
(27 metai, Lietuva, 36-a vieta pasaulio dviratininkų reitinge šį sezoną, TdF lenktynėse dalyvavo 3 kartus),
Danas Martinas (29, Airija, 18-a, 2),
Andrew Talansky (26, JAV, 382-a, 2),
Ryderis Hesjedalas (35, Kanada, 61-a, 6),
Jackas Baueris (30, Naujoji Zelandija, 272-a, 2),
Kristjianas Korenas (28, Slovėnija, 246-a, 5),
Sebastianas Langeveldas (30, Olandija, 366-a, 3),
Dylanas Van Baarle (23, Olandija, 157-a, 0),
Nathanas Hassas (26, Australija, 184-a, 0).
