Mažajame finale Pulavų rankininkai nugalėjo Ščecino „Pogon“ komandą 3:1. Aikštės pranašumo neturėjusi „Azoty“ savaitės pradžioje laimėjo vienerias iš dvejų rungtynių varžovų arenoje, o savaitgalį dukart sutriuškino „Pogon“ ekipą namie 29:20 ir 41:29.
Istorinį šuolį ant garbės pakylos Pulavų klubui užtikrino puikus žaidimas antroje sezono pusėje. Čempionato pradžioje „Azoty“ smarkiai atsiliko nuo lyderių ir net rizikavo nepatekti į atkrintamąsias varžybas, tačiau reguliariojo sezono pabaigoje iškovojo penkias pergales iš eilės ir pakilo į šeštąją vietą, o ketvirtfinalyje nugalėjo trečiąją poziciją užėmusią Zabžės „Gornik“ komandą. Pulavų rankininkų įkvėpimas neatslūgo ir dvikovoje dėl bronzos.
Tiesa, V.Rašimas nebuvo pagrindinis „Azoty“ vartininkas. Naujųjų Lenkijos lygos prizininkų vartus paprastai saugodavo Rusijos rinktinės vartininkas Vadimas Bogdanovas, o V.Rašimas neretai visas rungtynes praleisdavo ant suolo.
Lenkijos pirmojoje lygoje šį sezoną žaidė dar vienas lietuvis – debiutantei Vongrovieco „Nielba“ komandai atstovavęs Mindaugas Tarcijonas. Su didelėmis finansinėmis problemomis susidūrusi „Nielba“ iškart įstrigo lentelės dugne, per 28 rungtynes surinko vos 6 taškus ir užėmė paskutinę dvyliktąją vietą.
Nors „Nielba“ iškrito į antrąją lygą, M.Tarcijonas ir po vasaros pertraukos žais pirmojoje. Lietuvis čempionatui dar nesibaigus sudarė sutartį su Opolės „Gwardia“ klubu, kuris užtikrintai tapo antrosios lygos B grupės nugalėtoju („Gwardia“ laimėjo visas 26 rungtynes).
Lenkijos čempionu dvyliktąjį kartą tapo Kielcų „Vive“ klubas. Čempionų lygos finalo ketvertui besirengiantis „Vive“ per visą sezoną neprarado nė vieno taško, o finale nugalėjo nuolatinę varžovę Plocko „Wisla“ komandą 3:0.
„Vive“ ir „Wisla“ finale žaidė penktą sezoną iš eilės. 2011 metais stipresnė buvo Plocko komanda, bet kitus keturis sykius triumfavo Kielcų rankininkai.
