„Teiginiai, kad bėgant reikia įkvėpti pro nosį, o iškvėpti pro burną – didžiausia nesąmonė“, – tokiais žodžiais plačiai paplitusį mitą sugriovė Lietuvos maratono rekordininkas Č.Kundrotas.
Geriausią rezultatą – 2 val. 29 min. ir 35 sek. jis pasiekė 1997 metais, kai dalyvavo Frankfurto (Vokietija) maratone.
„Kvėpavimas – viena didžiausių klaidų. Kita klaida – netaisyklingai statoma pėda“, – sakė Č.Kundrotas.
1996 metais jis dalyvavo Atlantos olimpinėse žaidynėse, bet tada finišo nepasiekė. Dabar 54 metų specialistas pats treniruoja bėgikus ir džiaugiasi Lietuvoje populiarėjančiu sportu.
„Dar Frankfurte retoriškai klausėme, kada Lietuvoje bėgs tiek žmonių. Praėjo beveik 20 metų, ir skaičius tikrai išaugo, nors tokio lygio dar nepasiekė. Tačiau bėgimas populiarėja, – sakė Č.Kundrotas. – Tai susiję su ekonomine situacija. Anksčiau visi galvojo tik apie tai, kaip kuo greičiau užsidirbti.
Dabar jau yra žmonių, kurie turi normalius darbus ir galvoja apie savo sveikatą, prasmingą ir aktyvų laisvalaikį.
Taip ir pradedama judėti, bėgioti. Toks žmogus yra ir sveikesnis, ir gražesnis.“
„Bėgimas yra paprasčiausia sporto šaka. Tačiau, savaime suprantama, prieš pradėdamas rimčiau bėgioti kiekvienas turėtų apsilankyti pas gydytoją“, – kad sveikata – svarbiausia, priminė Č.Kundrotas.
– Kiek apytiksliai laiko reikia treniruotis, kad pasirengtum bėgti maratoną ar pusmaratonį? – pasiteiravo „Sostinė“ Č.Kundroto.
– Viskas priklauso nuo žmogaus. Jeigu jis sėdėjo prie televizoriaus, gėrė alų ir kimšo traškučius, o tada sugalvojo bėgti maratoną, pasirengimo procesas truks ilgai.
Bet jeigu žmogus žaidė tenisą, futbolą, krepšinį, jam pasirengti bus kur kas lengviau.
Jei žmogus nuolat juda, maratonui jis gali pasirengti per pusmetį, pusmaratoniui – greičiau. Kalbu apie trasos įveikimą, o ne aukštų rezultatų siekį.
Tinkamai pasirengus po bėgimo neturėtų būti labai didelių kančių – rimto kojų skausmo ar ko nors panašaus.
– Bet yra žmonių, kurie bėga be pasirengimo. Jie kažkada sportavo ir tiesiog nusprendė pamėginti. Ar taip galima sau pakenkti?
– Reikėtų prieš tai pabėgioti. Tokie žmonės šiek tiek rizikuoja. Jeigu šilta, o žmogus nepratęs prie ilgos distancijos, didelio prakaitavimo, gali prarasti daug skysčių.
Taip ir širdies komplikacijų atsiranda. Daug kas gali nutikti, kad ir raumenis sutraukti.
Prie tokių distancijų organizmas turi būti pripratęs.
– Ar treniruojantis geriau išsirinkti vieną trasą ar nuolat jas keisti?
– Nėra skirtumo. Tai labiau psichologinis dalykas. Vienas gali sukti ratus ten pat, o kitam patogiau vis naujoje vietoje.
Svarbiausia žinoti, kiek koks trasos ilgis. Bet tai įvertinti nesunku – yra laikrodžiai, telefonai, kurie rodo atstumą.
– Bėgimo greitis turėtų būti toks pat?
– Tai individualu. Vienam patogu labai greitai bėgioti, o kitam ramiai. Bet greitį reikėtų paįvairinti.
– Kokia yra jūsų treniruojamų bėgikų savaitė?
– Rengiantis varžyboms viena treniruotė turėtų būtų greitesnė. Taip galima bėgti po pusę ar po vieną kilometrą.
Porą dienų reikėtų bėgti ramiau, o vieną – varžybų sparta. Nelygu pasirengimas – nuo dviejų iki dešimties kilometrų.
Gal triskart po tris kilometrus ir panašiai. Savaitgalį reikėtų bėgti ilgą distanciją – nuo 20 iki 35 kilometrų, nelygu pasirengimas.
Visi žmonės turėtų laikytis vienokio ar kitokio režimo. Gal mėgėjai dažniau nukrypsta, bet, norint pasiekti bent kiek geresnį rezultatą, kai ką aukoti reikėtų.
– Bet sportuojant ir rengiantis bėgimams vien raumenų mankštinimo nepakanka. Reikia tinkamai maitintis, išsimiegoti.
– Dažnai pamirštamas bendras fizinis pasirengimas. Per treniruotes reikia ne vien bėgioti – reikėtų sustiprinti visas raumenų grupes.
O dėl mitybos – viskas priklauso nuo žmogaus.
Kiekvienas žino, ką valgo. Bet prieš varžybas reikėtų daugiau angliavandenių.
– Niekas nesako, kad nemoka bėgti, tačiau specialistai pabrėžia, jog dažnai klystama. Kokių klaidų daro pradedantys bėgikai?
– Viena didžiausių – netaisyklingas kvėpavimas. Visada atsiranda tokių labai viską žinančių, kurie aiškina, kad žmogus turi įkvėpti pro nosį, o iškvėpti pro burną.
Tai – nesąmonė. Žinau, kad kai kurie mokytojai taip sako dar mokyklose.
Dar netaisyklingai statoma pėda. Jeigu žmogus staigiai koją stato nuo pirštų, greitai pradės skaudėti Achilo sausgyslę.
Rankos yra individualus dalykas, bet jos neturėtų būti nei per aukštai, nei per žemai, tiesiog turi būti patogu.
– O kaip vis dėlto reikia kvėpuoti?
– Pro burną. Reikia akcentuoti iškvėpimą. Jis turi būti greitesnis, o įkvėpsite tai jau savaime. Kvėpavimas turi būti pilvinis. Kas nežino, kas tai yra, tegu klausia draugų, kurie lankė chorą.
Ten gerai išmoko, nes tam skiriama daug dėmesio.
– Pusmaratonis Vilniuje vyks sekmadienį. Koks turėtų būti dalyvio savaitgalis?
– Per savaitgalį nieko jau nepadarysi. Penktadienį reikėjo ilsėtis, o šeštadienį lengvai nubėgti penkis ar šešis kilometrus. Gal su keliais pagreitėjimais.
Sekmadienį varžybos, tad viską reikia gerai apgalvoti.
– Kiek laiko reikia skirti poilsiui po maratono?
– Jeigu turite daug laiko, o kitas bėgimas toli, galite sau leisti ilsėtis porą dienų.
Bet jeigu planuojate vėl greitai dalyvauti varžybose, reikėtų pabėgioti, nors kojas ir skauda. Tik labai ramiai.
Jeigu po bėgimo daugiau, nors ir ramiai, judama, raumenys greičiau atsigauna.
„We Run Vilnius“ pusmaratonis
Sekmadienis, Katedros aikštė.
9 val. 30 val. startuos 10 ir 21 km distancijų bėgikai.
10 val. 30 val. – 10 km distancijos nugalėtojų apdovanojimas.
11 val. – 21 km distancijos nugalėtojų apdovanojimas.
12 val. vyks DNB šeimos bėgimas.
13 val. startuos 5 km distancijos bėgikai.
13 val. 45 val. bus apdovanoti 5 km distancijos nugalėtojai.
