A.Didžbalis pasiekė svariausią karjeros pergalę.
23-ejų marijampolietis penktadienio vakarą Tbilisyje pirmąsyk Lietuvos sporto istorijoje tapo Europos sunkiosios atletikos čempionu.
„Tai buvo viena iš mano svajonių, – Lietuvos ryto" televizijai po triumfo Gruzijos sostinėje prisipažino A.Didžbalis. – Svajonės pildosi ir jų būtinai reikia turėti“.
Naujas titulas papildė jau nemenką po dviejų metų diskvalifikacijos dėl dopingo į oficialias varžybas vėl grįžusio atleto medalių kolekciją.
2009 ir 2010 metais jis buvo tapęs Europos jaunimo čempionu, 2010-aisiais – pasaulio jaunimo čempionu, 2011 -ųjų Universiadoje iškovojo sidabrą, o 2011 metais Europos ir 2014 metais pasaulio vyrų čempionatuose laimėjo bronzos medalius.
Laimėjo tris aukso medalius
Gruzijos sostinėje vykusiose Europos pirmenybėse A.Didžbalio pranašumas nekėlė jokių abejonių.
Trenerio Broniaus Vyšniausko auklėtinis svorio kategorijos iki 94 kg varžybose surinko visus tris aukso medalius. Jis buvo stipriausias ir rovimo (182 kg), ir stūmimo (221 kg) rungtyse, o dvikovėje surinko auksinę 403 kg sumą.
„Treneris manė, kad Tbilisyje pasirodysime kukliau. Po pasaulio čempionato ir mane, ir Žygimantą Stanulį kamavo kelio skausmai. Tai tikrai apsunkino visą mūsų pasiruošimą ir labai atsiliepė darbinėms nuotaikoms, – neslėpė A.Didžbalis. – Bet likus iki Europos čempionato porai savaičių, regis, viskas susitvarkė. Pakilo ir ūpas, todėl tikėjau, kad viskas seksis gerai. Kazachstane laimėjau trečiąją vietą (2014 metų pasaulio čempionate – Red.), todėl tokios pat prabos medalio jau nesinorėjo iš Europos čempionato parsivežti. Negaliu pasakyti, kad Tbilisyje pilnai išnaudojau visas savo galimybes, bet esu patenkintas, kaip viskas susiklostė“.
Šturmavo pasaulio rekordą
Į Tbilisį neatvyko keletas pajėgių atletų, o 2014 metų pasaulio čempionas Žasulanas Kydyrbajevas ir vicečempionas Vladimiras Sedovas iš Kazachstano negalėjo dalyvauti Europos pirmenybėse, todėl dar rudenį pasaulio bronzą iškovojęs lietuvis neatsitiktinai buvo vadinamas pagrindiniu favoritu.
A.Didžbalis jau per pirmąjį veiksmą patvirtino prognozes ir net mėgino šturmuoti barzdotą rovimo rungties pasaulio rekordą.
Užsitikrinęs mažąjį aukso medalį trečiajam bandymui lietuvis užsisakė 189 kg – kilogramu daugiau negu dar 1999-ųjų lapkritį Atėnuose buvo iškėlęs Graikijos pilietybę turintis gruzinas Akakios Kachiašvilis.
„Nesu nusivylęs tuo bandymu. Padariau nedidelę klaidelę, bet buvo realu sėkmingai iškelti tą svorį, – teigė A.Didžbalis. – Planavau, jog jeigu iškelsiu 182 kg ar 183 kg ir būsiu atsiplėšęs nuo kitų varžovų, tuomet šturmuosiu pasaulio rekordą. Tikrai tai nebuvo mėginimas iš paskutiniųjų jėgų. Iškėliau svorį į viršų, tačiau pritrūko šiek tiek sėkmės ir technikos, kad viską atlikčiau iki galo“.
Svorio kategorijos iki 94 kg stūmimo ir dvikovės rekordas priklauso Londono olimpiniam čempionui Ilja Iljinui iš Kazachstano. 2012-aisiais Londone jis išstūmė 233 kg, o dvikovėje surinko 418 kg.
Aplenkė Rusijos atletą
Stūmimo rungtyje jau po sėkmingo antrojo bandymo A.Didžbalis ant pakylos padarė salto atgal, neabejodamas galutine savo pergale.
Bendroje įskaitoje lietuvis aplenkė septyniolikmetį Rusijos talentą Chetagą Chugajevą, kuris surinko 399 kg ir turėjo tenkintis pirmuoju sidabro medaliu suaugusiųjų varžybose.
„Jaučiausi labai gerai. Fizinės jėgos man tikrai netrūko, – neslėpė Aurimas. – Jau po antrojo stūmimo bandymo supratau, kad tikrai pasitaikė nebloga diena, kai galiu gerai pasirodyti. Su šiuo rusu varžybose susidūriau pirmą kartą. Bet buvau užtikrintas, kad galiu viską padaryti ir rusas neišplės iš manęs pergalės“.
Bet rusai, regis, negalėjo susitaikyti su pralaimėjimu Lietuvos atletui, todėl neslėpdami ironijos prisiminė A.Didžbalio biografiją.
„Čempionu pirmą kartą tapo lietuvis Didžbalis. Pasaulio čenmpionato prizininkas buvo šių varžybų favoritas ir kėlė svorius tikrai įspūdingai, – pripažino Rusijos žiniasklaida. – Bet dar palaukime, ar jam po dopingo kontrolės neteks atsisveikinti su savo medaliais. Kaip jau buvo nutikę prieš trejetą metų“.
„Europos čempionate Tbilisyje nedalyvavo trys stipriausi mūsų atletai“, – lietuvio pergalę menkino kiti Rusijos žurnalistai.
Po diskvalifikacijos dėl dopingo ant pakylos pergalingai sugrįžęs lietuvis jau nelinkęs žvalgytis atgal.
„Sunku kalbėti apie tokias akimirkas, nes tikrai įdedi daug savęs į šias pergales. Juk ne per vieną dieną ar dvi savaites tampi Europos čempionu ar pasaulio čempionato prizininku, – aiškino A.Didžbalis, išklausęs jo garbei nuaidėjusio Lietuvos himno. – Bet negaliu sakyti, kad šis medalis pats saldžiausias. Turiu dar daug svajonių ir daug noro tobulėti. Noriu kelti žymiai didesnius svorius. Visiems sportininkams svarbiausias yra olimpiados medalis. Europos čempiono titulas – malonu, bet suprantu, kad tai tik dar vienas postūmis toliau sunkiai ruoštis būsimoms varžyboms. Reikės įdėti dar daug darbo“.
Juoda karjeros dėmė
Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija (IWF) dar 2012 metais buvo diskvalifikavusi dabartinį Europos čempioną dvejiems metams dėl dopingo.
A.Didžbalio organizme dopingo buvo aptikta ištyrus per 2012-ųjų Europos pirmenybes paimtą šlapimo mėginį.
Antalijoje vykusiame Europos čempionate svorio kategorijoje iki 94 kg lietuvis buvo antras, surinkęs 395 kg. Jis išrovė 180 kg ir išstūmė 215 kg svorio štangas. Šis rezultatas turėjo garantuoti olimpinį kelialapį.
Bet netrukus A. Didžbalis buvo nušalintas nuo varžybų, medaliai atimti, jo rezultatas panaikintas, o skandalą bandžiusi nuslėpti Lietuvos sunkiosios atletikos federacija neteko teisės siųsti į olimpiadą Londone bent vieną atletą.
Pats A. Didžbalis ir jo treneris Bronislovas Vyšniauskas iki šiol tvirtina nežinantys, kaip draudžiamos medžiagos pateko į sportininko organizmą.
IWF teisininkė Monika Ungar „Lietuvos rytui“ atskleidė, kad Lietuvos sunkiaatlečio organizme buvo aptikta dehidrochlormetiltestosterono.
Dehidrochlormetiltestosteronas, kaip ir kiti anaboliniai steroidai, augina sportininko raumenų masę, kuri atletams prideda jėgos. Be to, ši atletams draudžiama medžiaga pagreitina jėgų sugrąžinimą po didelių krūvių.
Tačiau dehidrochlormetiltestosteronas turi ir išskirtinę savybę.
„Praėjus 9 dienoms po vartojimo ši medžiaga pasislepia organizme ir tiriant mėginius laboratorijose jos galima nepastebėti, – sakė Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Ieva Lukošiūtė-Stanikūnienė. – Tik patyrinėjus atidžiau šios medžiagos gali būti aptikta – nedideli pėdsakai organizme išlieka apie 5 savaites.Tačiau būna ir taip, kad jau po 9 dienų to nematyti“.
Pats A. Didžbalis tvirtino, kad draudžiamųjų medžiagų nevartojo ir nežino, kaip jos pakliuvo į organizmą.
„Gal konkurentai pasidarbavo per varžybas, juk jos tęsiasi beveik visą savaitę, – lrytas.lt sakė A. Didžbalis. – Visi sportininkai būna vienoje vietoje, kartu maitinasi.Treneris visada kartodavo, kad jei atsikemšame gėrimo butelį, neturime jo palikti be priežiūros, nes maža kas gali atsitikti. Stengdavomės taip nesielgti, bet gal nesužiūrėjau.“
Europos čempionatas
Svorio kategorija iki 94 kg. 1. A.Didžbalis – 403 kg (182+221), 2. Ch.Chugajevas (Rusija) – 399 kg (180+219), 3. A.Venskelis (Baltarusija) – 386 kg (177+209), 4. L.Grela (Lenkija) – 385 kg (178+207), 5. A.Ciricu (Moldova) – 380 kg (170+210), 6. A.Bersanau (Baltarusija) – 369 kg (174+195), 7. Ž.Stanulis (Lietuva) – 369 kg (174+195).
Rovimas. 1. A.Didžbalis – 182 kg (I bandymas – 175, II – 182, III – 189 kg neiškėlė), 2. Ch.Chugajevas – 180 kg, 3. L.Grela – 178 kg, ... 6. Ž.Stanulis – 174 kg.
Stūmimas. 1. A.Didžbalis – 221 kg (I – 210, II – 217, III – 221), 2. Ch.Chugajevas – 219 kg, 3. A.Ciricu – 210 kg, ... 9. Ž.Stanulis – 195 kg.
