Olimpinių žaidynių normatyvus ištvermės rungčių (maratono, 20 km ir 50 km sportinio ėjimo, septynkovės, dešimtkovės bei 10000 m bėgimo) atstovai gali vykdyti nuo 2015 metų sausio pirmos dienos, tuo tarpu kitose lengvosios atletikos rungtyse dalyvaujantys sportininkai – nuo šių metų gegužės pirmosios. Iki šiol normatyvai buvo skirstomi į aukštesnius „A“ ir žemesnius „B“, tačiau šįkart kiekviena rungtis turės tik po vieną normatyvą.
Į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes stadiono rungčių atstovai galės patekti dviem būdais: įvykdę normatyvus arba, nesusirinkus tam tikram dalyvių skaičiui, pagal geriausių rezultatų reitingą. Normatyvus bus galima vykdyti iki 2016 metų liepos 11 dienos, o galutinis Lietuvos lengvaatlečių skaičius olimpiadoje paaiškės diena vėliau.
„Normatyvai kai kuriose rungtyse mus nustebino, jie yra labai aukšti. Pavyzdžiui, vyrų disko metimo rungties normatyvas yra 66 metrai, o Andrius Gudžius, pernai numetęs kiek daugiau nei 66 metrus, turėjo devintą sezono rezultatą pasaulyje“, – teigė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.
Praėjusiais metais Vokietijos disko metikas Robertas Hartingas Europos čempionato aukso medalį iškovojo įrankį numetęs vos 7 cm toliau nei Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių normatyvas.
„Tose rungtyse, kurios vyksta stadione, normatyvai yra labai aukšti, kadangi norima riboti dalyvių skaičių. Į stadione rengiamas rungtis, nesusirinkus pakankamai kiekiui sportininkų, jie bus atrinkti pagal reitingą. Techninėse rungtyse numatyta iki 32 dalyvių, tačiau tokioje rungtyje kaip disko metimas nerealu, jog tiek žmonių mestų 66 metrus, – tikino N.Medvedeva. – Tuo tarpu maratone ir sportiniame ėjime normatyvai yra lengvai pasiekiami. 20 km sportinio ėjimo vyrų ir moterų rungtyse bei moterų maratone realiai galime turėti po tris sportininkus.“
Dėl palankių normatyvų buvo nustebinti ir pirmaisiais olimpiečiais lengvaatlečiais tapę ėjikai. Vyrų 20 km distancijos normatyvas yra 1 val. 24 min, o analogiškos moterų rungties – 1 val. 35 min. Sportininkai teigia, jog tikėjosi bent minute aukštesnio normatyvo.
„Galvojau, jog normatyvas bus apie 1 val. 23 min. ir mano pasiekto laiko Lugane (sportininkas kovo mėnesį vykusiose varžybose distanciją įveikė per 1 val. 23 min. 35 sek.) nepakaks. Po nesėkmės varžybose Podebraduose buvo šioks toks nerimas, jog normatyvas šiemet gali ir nepaklusti, kadangi kitos įskaitinės varžybos (sportinio ėjimo normatyvus galima vykdyti tik sertifikuotose trasose – lengvoji.lt) vyks prie gana aukštos temperatūros. Dabar jaučiu palengvėjimą“, – džiaugėsi M.Žiūkas.
Nuoširdų džiaugsmą po iškovotos teisės dalyvauti pirmose olimpinėse žaidynėse jautė pernai Europos čempionate sužibėjęs Marius Šavelskis. Šį sezoną ėjikas daugiau nei minute pagerino asmeninį rekordą, varžybose Lugane (Šveicarija) 20 km nuotolį įveikęs per 1 val. 23 min. 52 sek.
„Normatyvas 1 val. 24 min.? O tu nejuokauji? Nuostabi žinia! Visas kūnas nutirpo, dalyvavimas olimpinėse žaidynėse yra viena didžiausių mano gyvenimo svajonių!, – džiūgavo M.Šavelskis. – Po pirmų šio sezono varžybų pajaučiau, jog normatyvą, jei ne šiais, tai kitais metais, tikrai galiu įvykdyti. Normatyvo įvykdymas planų nepakeis, tačiau bus galima kitaip planuoti kitą sezoną, kadangi nereikės daryti dviejų sportinės formos pikų ir bus galima koncentruotis olimpiadai.“
Tuo tarpu teisę dalyvauti Rio de Žaneiro olimpiadoje iškovojusios N.Aidietytė ir B.Virbalytė į šią žinią reagavo ramiai. Svarbiausių sezonų čempionatų normatyvai joms jau seniai nekelia galvos skausmo: lietuvės žingsniuoja bent trimis minutėmis greičiau. Moterų 20 km distancijos olimpinių žaidynių normatyvas yra 1 val. 35 min, varžybose Čekijoje triumfavusi B.Virbalytė nuotolį įveikė per 1 val. 31 min. 10 sek., o prieš mėnesį Slovakijoje N.Aidietytė žingsniavo per 1 val. 31 min. 21 sek.
„Nekreipiau dėmesio į normatyvo vykdymą, jei būčiau žemesnio lygio, tai labiau džiaugčiausi ir pločiau „katutes“, – nusijuokė N.Aidietytė. – Tikrai tikėjausi aukštesnio normatyvo, kadangi moterų lygis gerokai pakilo. Seniau patekti į olimpiadą ėjikėms lietuvėms buvo sunkiau, nes veždavo tik su „A“ normatyvu, kuris buvo 1 val. 33 min. 30 sek.“
„B“ normatyvą įvykdęs sportininkas dalyvauti olimpiadoje galėjo tik tuo atveju, jei nė vienam jo rungties atstovui nepaklusdavo „A“ normatyvas.
„Normatyvų paskelbimas reiškia tik tai, jog iškovojome teisę oficialiai, nors širdyje su Neringa žinojome, kad normatyvus turime, nes mūsų demonstruojami rezultatai yra geresni nei pasaulio ir Europos čempionatų normatyvai, – komandos draugei antrino B.Virbalytė. – Šioks toks džiaugsmas yra, nes kol nėra oficialiai paskelbta, abejonių visada būna. Negaliu sakyti, jog aš jau esu olimpietė, dabar svarbiausia išlikti sveikai ir ruoštis olimpiadai.“
Lengvaatlečių delegacija Londono olimpinėse žaidynėse buvo gausiausia iš visų sporto šakų. Tąkart olimpiadoje dalyvavo net 20 lengvaatlečių.
„Manau, jog olimpinėse žaidynėse moterų tikrai bus daugiau nei vyrų. Bet kuriuo atveju, lengvaatlečių turėtų būti daugiausiai iš visų sporto šakų. Mes vis tiek padarysime tuos rezultatus: jei 20 žmonių normatyvų ir neįvykdys, virš 15-os sportininkų į Rio de Žaneirą vykti turėtų“, – reziumavo N.Medvedeva.
