Tiesa, lietuvių horniečių istorija jau daug gilesnė. Žinių apie lietuvių grupeles, aplink Horną plaukusias prekybinių burlaivių įgulos sudėtyje, galima rasti net iš 19 amžiaus.
Nepriklausomybės laikais Horno kyšulį yra pasiekusios jau keturios lietuvių jachtos – „Laisvė“, „Aura“, „Taura II“ ir „Ambersail“. Šiandien Lietuvoje horniečių gyvena beveik keturiasdešimt, kai kurie jų Horną jau apsukę ne po vieną kartą. Tuo tarpu Estijoje tokių buriuotojų skaičius nesiekia nė dešimties, o apie latvių horniečius Lietuvos buriuotojai žinių neturi.
Atšiaurus, pavojingas, o dažnai ir laivų pražūtį lemiantis pasaulio pakraštys – tokį Horno kyšulį žino buriuotojai. Tarp piečiausio Pietų Amerikos žemės lopinėlio ir Antarktidos susitinka Ramusis ir Atlanto vandenynai, nestabdomi žemynų siaučia uraganiniai, dreifuoja ledkalniai.
Ten nuolat šalta ir apsiniaukę, o didžiuliai vėjai sukelia net iki 30 metrų aukščio bangas – vis tai daro labai sudėtingą matomumą ledkalnių ir šiurpina laivų kapitonus.
Dreikas – protu nesuvokiama bangų plaktuvė. Bangos netvarkingos, aukštos, trumpos. Čia supranti, kodėl kliperių vairininkams būdavo draudžiama pažvelgti atgal. „Kai vairuodamas atsisuki ir pamatai, kas tave vejasi, dvasios ramybės tai tikrai neprideda“,- sakė kapitonas Simonas Steponavičius, aplink Horną jachtą vedęs 2009 metų vasarį, minint Lietuvos vardo tūkstantmetį.
Čia sudėtinga ir patekti, ir išlikti, tad nenuostabu, kad Horno kyšulį apiplaukę buriuotojai nusipelno didžiulės pagarbos. Jie ne tik gauna teisę švilpauti laive ar nusispjauti per bortą (tikima, kad jūroje šitai prišaukia audrą), tačiau galėtų nesistoti net, jei į kambarį įžengtų pati Anglijos karalienė. Na o patys, vos apiplaukę kyšulį, padėkoja Neptūnui už borto nuliedami stipresnio alkoholinio gėrimo.
Vis dėlto net 1914 metais atidarius Panamos kanalą, leidžiantį daug saugesniu būdu iš Ramiojo vandenyno patekti į Atlantą bei pasiekti Europą, Dreiko sąsiauris visiškai neištuštėjo.
Buriuotojus, šiais laikais, žinoma, apsirūpinusius daug pažangesne technika nei praėjusių šimtmečių buriniai laivai, traukia Pietų vandenyno stichijos didybė ir grožis. Lietuviai – ne išimtis.
Lietuvos horniečių ratas auga
„Vasario 16 d., Horno ragas. Tikrasis pasaulio pakraštys. Nejaukus, nesvetingas. Ir didžiulė trispalvė ant kyšulio šlaitų. Šis įvykis reiškia, kad Lietuvoje yra žmonių, kurie didžiuojasi savo šalimi, o šalis gali didžiuotis, kad joje yra tokių žmonių“,- „Ambersail“ jachtos dienoraštyje 2009 metų vasarį rašė Naglis Šulija.
„Tūkstantmečio Odisėjos“ metu pasaulį apiplaukusi ir lietuvių emigrantų bendruomenes skirtinguose pasaulio kraštuose aplankiusi jachta „Ambersail“ Horno ragą apsuko net tris kartus – dukart 2009-aisiais ir vienąkart 2013-aisiais. Aktyvus šios jachtos dalyvavimas tarptautinėse regatose skirtingose pasaulio kampeliuose ne tik leido didelei daliai buriuotojų įveikti pirmąsias jūrmyles pasaulio vandenynų akvatorijose, tačiau padėjo smarkiai praplėsti Lietuvos horniečių ratą.
Vis dėlto dar ir iki jachtos „Ambersail“ žygių žinomos kelios lietuvių jachtos apiplaukusios Horno kyšulį.
Pirmoji, tai padarė jachta simboliniu pavadinimu „Laisvė“ — vos ketveri metai nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Jachtai vadovavo kapitonas Ignas Miniotas, vėliau tapęs Lietuvos horniečių klubo komandoru. Kelionės metu jauniausiam šešių žmonių įgulos nariui – Tadui Miniotui – buvo vos dvylika metų. „Laisvės“ įgulai pasisekė — juos Dreiko sąsiauris pasitiko ramus.
Po metų, 1995-aisiais istorija fiksuoja lietuvių jachtos „Aura“ pasirodymą ties Horno ragu. Kapitono Jono Limanto vadovaujama jachta Horną apsuko su vos keturių žmonių įgula. Jai tuomet priklausė ir vėliau dar tris kartus jachta „Ambersail“ Horną apiplaukęs buriuotojas Linas Ivanauskas. Jis yra iki šiol daugiausiai kartų (net keturis!) sėkmingai Horną apiplaukęs Lietuvos buriuotojas.
R.Milevičius atvertė naują puslapį
„Jaučiu, kad turiu šiokį tokį pranašumą, nes šiuose vandenyse ir aplink Horno ragą jau du kartus yra tekę plaukti su „Ambersail“,- prieš penktojo „Volvo Ocean Race“ etapo startą sakė R.Milevičius.
Penktajame “Volvo Ocean Race“ etape 28 metų buriuotojas turėjo galimybę ne tik pritaikyti iš vyresnių Lietuvos kolegų išmoktas buriavimo Pietų vandenyne subtilybes, tačiau ir savotiškai pralenkti mokytojus.
„Team Brunel“ komandai pasiekus Horno ragą, R.Milevičius tapo pirmuoju lietuviu apiplaukusiu legendinį kyšulį jachtų varžybų aplink pasaulį metu.
„Varžybų metu tenka viską, kas įmanoma, spausti tiek iš savęs, tiek iš laivo, tad rizika padidėja, o ir taip sudėtingos sąlygos tampa dar sudėtingesnės“, – skirtumus nuo ankstesnių plaukimų įvardijo buriuotojas.
Visai R.Milevičiaus komandai Horno apiplaukimas buvo stiprus emocinis įvykis, mat jų kapitonas Bouwie Bekkingas legendinį kyšulį apiplaukinėjo jau aštuntąjį, o komandos nariai Gerd-Jan Poortmanas ir Stefanas Cooperis – vos pirmąjį kartą.
Nuo 2009-ųjų metų „Tūkstantmečio Odisėjos“ sparčiai į buriavimą pasaulio vandenynuose ir tarptautinės regatose žengiantys lietuviai leidžia tikėtis, kad dabar gal keliasdešimt buriuotojų vienijantis Lietuvos horniečių klubas netolimoje ateityje narių skaičiumi perkops bent šimtą.
