Tiesa, jo varžovas bus ne per 93 kg sveriantis rumunas, bet bendraamžis olandas Chico Kwasi – kautynės vyks svorio kategorijoje iki 71 kg pagal KOK taisykles.
Tai bus trečioji žymaus trenerio Žydrūno Jasiūno sūnaus profesionali kova. „Kaunamės be apsaugų. Kad žiūrovams būtų įdomiau – daugiau traumų, nokautų“, – pagrindinį skirtumą tarp profesionalių ir neprofesionalių muai tai kovų pateikė M.Jasiūnas.
Ringe jis jaučiasi kur kas drąsiau nei bendraudamas su žiniasklaida. Po poros mėnesių pilnametystę minėsiantis kovotojas yra Lietuvos ir Baltijos šalių muai tai čempionas, Europos pirmenybių sidabro medalininkas.
Ramus kovotojas sportuoti pradėjo būdamas aštuonerių. Bet aštuonerius metus Vilniuje gyvenantis šiaulietis nesutinka su apie kovos menų sporto šakas apipintais neigiamais mitais.
– Martynai, kai prieš lipdamas ant svarstyklių susitinkate su priešininku žvilgsnių dvikovoje, svarbiausia – pirmam nenuleisti akių? – po tvirto rankos paspaudimo lrytas.lt paklausė jaunojo kovotojo.
– (Juokiasi). Ne. Tokių kaip taisyklių nėra. Kiekvienas elgiasi savo nuožiūra.
– Ar galima sakyti, kad jau tada prasideda savotiška kova?
– Kova vyksta tik ringe. O čia... Nebent kas nors nori kažką išgąsdinti. Bet nieko nebeišgąsdinsi – nebe dvylika metų.
– Anksčiau gąsdindavote varžovus?
– Anksčiau galėdavai – žvilgsniais ar panašiai. Bet dabar visi gerai pasiruošę psichologiškai. Jau tik ringe aiškiniesi santykius. Ką darai prieš ringą, niekam neberūpi.
– Pernai Ignas Barysas su šou elementais draugiškai stuktelėjo japonui kakta. Panašių šou elementų pačiam nėra pasitaikę?
– Nėra buvę tokių susistumdymų. Bet jei būtų, stumčiau atgal (Juokiasi).
– Ar kada jau yra pasitaikę už ringo ribų panaudoti savo sugebėjimus?
– (Šypsosi.)
– Galite atsakyti.
– Yra tekę. Bet niekada nepradedu pirmas.
– Tik savigynai?
– Ir tai, jei daugiau nebėra kur trauktis. Niekada nekurstau muštynių. Visada stengiuosi išspręsti problemas ramiai. Bet jei nėra kur trauktis, žinoma, tenka panaudoti. Nebūsiu sumuštas. Tačiau esu ramus žmogus. Nei mušuosi, nei pats kurstau.
– Kovinis sportas apipintas įvairiomis nuomonėmis. Kai kuriuos atgraso smurtas, neįtinka kovotojų gyvenimo būdas ar įvaizdis. Ką galėtumėte pasakyti kritikams?
– Manau, kad kovinis sportas yra labai geras dalykas. Nedrąsius žmones jis padrąsina, o išsiblaškėlius – sudrausmina. Tiesiog yra daug mitų. Neva, daužyta galva nieko nepasieksi. Bet pasižiūrėkite į Vitalijų Klyčko – boksininkas profesionalas, kandidatavo ir į Ukrainos prezidentus.
– O kas jūsų idealas?
– Neturiu tokio vieno.
– Galbūt prieš kovas žiūrite kovinio sporto filmus? Daugelis kovotojų dievina „Rokį“.
– Kaip tik neseniai žiūrėjau (Juokiasi). Bet man labiau patinka realybei artimesni biografiniai filmai. Iš jų galiu kažko pasimokyti, save motyvuoti. Matydamas, kaip stengiasi kiti, kažko pasimokai ir gauni įkvėpimo.
– Kaip dar bandote užsivesti kovai?
– Paklausau muzikos. Užveda draugai. Matote, kai kova ne pirma, didelio jaudulio nebėra. Kojoms jis nebemaišo. Svarbiausia – nusiteikti pačiam. Jei to nebus, niekas tau nepadės.
– Ką darote nusiėmęs pirštines?
– Mėgstu keliauti, būti gamtoje, leisti laiką su draugais. Nesėdžiu namuose. Kuo daugiau laiko bandau praleisti gamtoje. Jei finansai leidžia, mėgstu aplankyti kitas šalis. Labai patinka pažinti kitą kultūrą.
– Teko stebėti jūsų kovas Tailande. Kokį įspūdį paliko ši viešnagė?
– Tailande muai tai yra kaip krepšinis Lietuvoje – tikra religija. Ten net policininkai užsuka pasižiūrėti kovų. Tailande žmonės muai tai gyvena nuo mažų dienų. Beje, visi tailandiečiai kaunasi profesionaliai. Nesvarbu, tau ketveri ar penkeri metai – visi kovoja pagal profesionalų taisykles.
Beje, mėnesį stovyklaudamas Tailande turėjau pirmąją profesionalią kovą. Tačiau esu patenkintas tik tuo, kad laimėjau – koviausi prastai, buvau pervargęs. Treniravausi du kartus per dieną, kartais nespėdavau atsigauti.
– Kokia yra ritualinio šokio prieš muai tai kovą simbolinė prasmė?
– Šokį anksčiau naudodavo kaip apšilimą prieš mūšį. Pagrindinis aspektas – trys nusilenkimai, kuriais atiduodi pagarbą treneriui, tėvams ir dievui.
– Ar dėl tėčio pasirinkote šią sporto šaką?
– Ne. Tiesiog čia man sekėsi geriausiai. Dar žaidžiau futbolą, tačiau tuo pačiu dalyvaudavai ir muai tai varžybose. Kai sekėsi, nusprendžiau eiti šiuo keliu. Pamaniau, kad šioje sporto šakoje galiu kažko pasiekti gyvenime.
– Tėtis jus treniruoja asmeniškai ir dar namuose nuolat prižiūri, kad nenuklystumėte nuo sportinio režimo. Toks spaudimas nevargina?
– Ne (Šypsosi.). Kaip tik gerai. Neturiu kada atsipalaiduoti. Susikoncentruoju tik vienam tikslui ir neturiu kada blaškytis į šonus.
– Kaip įsivaizduojate savo ateitį?
– Noriu susieti savo ateitį su sportu.
– Ką manote apie savo varžovą šeštadienį Chico Kwasi?
– Stebėjau keletą jo kovų. Olandas paliko neblogą įspūdį. Tai einantis į priekį kovotojas. Teks ieškoti priešnuodžių – pačiam spausti, išeiti į šoną ar būti antru numeriu. Kova bus intensyvi. Žinau, kad jis mane spaus. Bandysiu atsimušinėti (Šypsosi).
– Į Lietuvą dažnai atvyksta nemažai Olandijos kovotojų. Kuo jie išskirtiniai?
– Olandai turi stiprią mokyklą. Ten kikboksas yra 2-3 sporto šaka pagal populiarumą. Tai – vieni geriausių profesionalų pasaulyje.
