Metų metus šie klubai iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo projektams skirtų lėšų gaudavo bemaž po 10 tūkstančių litų (apie 3 tūkst. eurų) finansavimo sportiniam inventoriui įsigyti ir aukštam sportiniam meistriškumui, tačiau šiemet liko it musę kandę.
Šių klubų atstovai, kaip ir ankstesniais metais rašė projektus ir tikėjosi panašaus finansavimo, tačiau liko be cento. Klubų vadovai, siekiantys aukščiausių tikslų ir dirbantys itin atsakingai, planuojantys kiekvieną eurą, yra priversti sukti galvas, kaip užlopyti susidariusias finansavimo spragas.
Kodėl pinigų gavo Pasvalys?
„Kažkodėl šiemet finansavimą gavo Pasvalio „Rankininkas/SM“ klubas, kuris Lietuvos rankinio lygos pirmenybėse rungtyniauja tik pirmus metus. Mūsų klausimas: kurių kriterijų mes neatitinkame, kad negauname nieko? Juk ten pagal kriterijus svarbu sportas, klubo plėtra ir tik 10 procentų sudaro programos pateikimas. Kuriais kriterijais, tarkime, Pasvalio „Rankininkas/SM“ klubas yra geresnis už mus?
Mes nesame prieš Pasvalio rankininkus, tačiau įdomu, kokias duris reikia atidaryti, kur pasibelsti, kad gauti finansavimą?“, – neslėpdamas pasipiktinimo kalbėjo penkių pastarųjų metų Lietuvos čempionų „Dragūno“ vyr. treneris Artūras Juškėnas.
Nežino, kuo neįtiko
„Per eilę metų paruošėme daug Lietuvos rinktinės narių, klubas praėjusiais metais prarado net šešis pagrindinius žaidėjus, tačiau vis vien šiai dienai esame Lietuvos rankinio lygos lyderiai. Kuri komanda galėtų sau tai leisti? Klubas auginasi sau pamainą, ir išvykus lyderiams, juos pakeičia jauni žaidėjai. Mes esame vienintelis Lietuvos vyrų rankinio klubas, kuris jau penkerius metus dalyvauja Europos rankinio taurės varžybose, dvejus metus buvo pavykę įveikti net tris etapus, o 2012 metais „Dragūno“ vardas skambėjo visoje Europoje, kai įveikėme Ukrainos čempionus Zaporožės ZTR rankininkus.
Kuo mes neatitinkame kriterijų? Mano nuomone, tai tiesiog yra absoliutus pasityčiojimas iš mūsų klubo. Mes anksčiau, prieš daugelį metų, kai buvome tik Lietuvos vidutiniokai, iš KKSD net nedrįsdavome prašyti pinigų. Paraiškas pradėjome rašyti tik tada, kai tapome čempionais. Jei minėtasis departamentas vadinasi sporto departamentu, o ne vaikų užimtumo departamentu, tai noriu užduoti jiems klausimą, kurioje vietoje mes neatliekame sportinės funkcijos?
Kokiu lobizmu reikia užsiimti, kad gauti finansavimą? Susidaro įspūdis, kad sąžiningai gauti tai, ką mes pasiekėme savo darbu, išlietu prakaitu, anot kai kurių sporto vadovų, mes nenusipelnėme. Kyla klausimas, negi, kad gauti finansavimą reikia susitarti su reikiamais „dėdėmis“?
Šiemet bendras KKSD biudžetas padidėjo, o mes negavome nieko“, – tęsė savo mintis A. Juškėnas.
Negavo ir Rankinio lyga
Jam pritarė ir kito rankinio klubo, nuolat esančio lyderių gretose, Kauno „Granito-Gajos-Kario“ (16 kartų Lietuvos čempionas, anksčiau dalyvavo Europos rankinio klubų Čempionų lygos turnyre), valdybos pirmininkas Algis Mikučionis.
„Penkerius pastaruosius metus iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo projektams gaudavome finansavimą ir tai palengvindavo mūsų naštą. Juk tiek mes, tiek „Dragūnas“ dirbame profesionaliai: atsivežame iš rajonų, kuriuose nėra rankinio centrų, jaunus perspektyvius žaidėjus, juos apgyvendiname, maitiname, auginame. Juk jų išlaikymas atsieina nemenkas sumas. „Granitas-Gaja-Karys" tokių vaikų savo gretose kasmet turi 4-5, vieno jų išlaikymas mėnesiui atsieina apie 2500 Lt (beveik 725 eurai). Nesunku paskaičiuoti, kiek vienam sezonui atsieina 4-5 vaikų išlaikymas. Gaunasi apvalios sumos.
Anksčiau gaudavome lėšų bent sportiniam inventoriui, aprangai ir tai džiaugdavomės“, – sakė A. Mikučionis. – Man skaudu ir tai, kad Lietuvos rankinio lyga iš KKSD negavo nė cento, kai tuo metu finansavimo sulaukia teisėjų asociacijos ir įvairios kitos asociacijos.
Juk Lietuvos rankinio lyga ruošia žaidėjus Lietuvos rinktinei, negi nenusipelnė sulaukti pagalbos iš KKSD?“.
Pinigus skirsto taryba
KKSD vadovas E.Urbanavičius, pats užėmęs Lietuvos rankinio federacijos prezidento pareigas 2009-2013 metais, pateikė atsakymą rankininkams.
„Nuolat kyla klausimų, kodėl vieni gauna finansavimą, kiti – ne. Net būna taip, kad tie, kurie gauna finansavimą, skundžiasi, kad per mažai gauna. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas sulaukė ir daugiau raštiškų klausimų, kodėl nepatenkinta viena ar kita paraiška. Noriu pabrėžti, kad tai nėra vieno KKSD vadovo sprendimas, o tai yra kolegialus Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo tarybos sprendimas.
Tarybą sudaro penki asmenys. Be manęs joje yra keturi atstovai iš visuomeninių sporto organizacijų, tai – Romualdas Bakutis, Rimantas Kveselaitis, Albinas Grabnickas ir Algis Bronislavas Vasiliauskas.
Ir aš, kai prieš kelerius metus atstovavau Vilniaus VHC „Šviesa“ klubui kreipiausi į KKSD su panašiais klausimais ir man niekas negalėjo paaiškinti, kodėl, pavyzdžiui, Kauno „Granito-Gajos-Kario“ paraiška būdavo patenkinta, o mūsų – ne. Šiemet pats susidūriau su šia problema ir, manau, kad būtina kuo skubiau keisti Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo formavimo ir finansavimo sistemą. Ji tikrai nėra tobula. Būtina keisti vertinimo sistemą.
Tiesiog reikia nustatyti labai aiškius kriterijus tiek paraiškoms, tiek vertintojams. Norisi, kad viskas būtų kuo aiškiau ir skaidriau. Mes sieksime, kad Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui liktų nedidelio meistriškumo finansavimo funkcija, o didelio meistriškumo klausimai keltųsi į KKSD biudžetą“, – paaiškino KKSD vadovas.
