Su Vokietija – 2:20, su Turkija – 6:14, su Baltarusija – 3:11. Pirmasis atrankos etapas Stambule nebuvo smagus, bet žengti šį žingsnį reikėjo.
„Anksčiau ar vėliau reikėjo tai padaryti, nes kitaip mūsų sporto šaka nejudės, – teigė Lietuvos rinktinės treneris Nerijus Papaurėlis. – Patyrę žaidėjai jau neturėjo paskatų žaisti Lietuvos čempionate.
Jaunimui reikia lygiuotis į vyrus. Žaidėjams tai buvo nauja patirtis, visai kiti greičiai. Supratome, ko ir kiek daug mums trūksta. Tokie pralaimėjimai netraumuoja, tai postūmis į priekį.“
Treniravosi vėlyvais vakarais
Rimtas kovas geriausi Lietuvos vandensvydininkai daug metų stebėdavo per televizorių.
Žydėjimo metai buvo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaiga, kai Kauno „Bangos“ vandensvydžio komanda stovėjo ant SSRS aukščiausiosios lygos slenksčio, bet kartu su krepšinio, futbolo, rankinio klubais pasitraukė iš sovietinių varžybų Lietuvai atgavus Nepriklausomybę.
Vandensvydžiui tinkami keli baseinai Vilniuje ir Kaune buvo uždaryti ir privatizuoti, o prieš 14 metų Bulgarijoje sužaistos atrankos varžybos žemesnėje grupėje naujo impulso nesuteikė.
Pastaraisiais metais brandinta idėja suburti rinktinę Europos čempionato atrankos kovoms išsipildė praėjusį savaitgalį Turkijoje.
Iš vadybininkų, statybininkų, reklamos specialistų, studentų ir moksleivių sukurta Lietuvos komanda ryžosi krikštui, nors dauguma žaidėjų Vilniuje treniruotis pradeda tik pusę dešimtos vakare, kai Lazdynų baseinas ištuštėja.
Lyderis žaidžia Varšuvoje
Nė vienas jų negali svajoti apie tokias pajamas, kokias Pamaskvio „Šturm“ klubas 2007 metais pasiūlė serbui Aleksandrui Šapičiui – visų laikų brangiausiam pasaulio vandensvydininkui. Jis per sezoną Rusijoje uždirbdavo po 300 tūkst. JAV dolerių (266 tūkst. eurų dabartiniu kursu).
Iš Lietuvos rinktinės tik Janas Bakulo, turnyre Stambule pelnęs 6 iš 11 mūsų šalies komandos įvarčių, gali vadinti save pusiau profesionalu.
Lenkijos ir Vokietijos įmonėje dirbantis vandensvydininkas rungtyniauja Varšuvos „Legia“ klube ir net buvo kviečiamas į Lenkijos rinktinę.
„Dabar Stambule juo domėjosi Dresdeno ir Berlyno klubai. Būtų neblogai, jei jis išbandytų save aukštesniu lygiu Vokietijoje“, – apie J.Bakulo kalbėjo N.Papaurėlis.
Iki šiol J.Bakulo labiau buvo pagarsėjęs ne įvarčiais baseine, bet draugyste su interneto žvaigžde Monika Šalčiūte.
Trūksta tinkamų baseinų
Apie pusei tūkstančio vandensvydį žaidžiančių žmonių ir aštuoniems treneriams Lietuvoje nėra paprasta plėtoti savo mėgstamą sporto šaką.
Norinčių žaisti kamuoliu vandenyje būtų daugiau, bet erdvių baseinų šiai sporto šakai yra tik keturi: sostinės Lazdynų, „Girstutis“ Kaune, Alytuje ir Elektrėnuose.
Kai atšyla orai – kita bėda.
„Vasaras mes leidžiame prie ežerų, nes baseinai yra uždaromi“, – sakė Lietuvos vandensvydžio federacijos generalinis sekretorius Rolandas Vizgirda, pats žaisdavęs vandensvydį, kai Vilniuje vienas šalia kito dar veikė „Žalgirio“ baseinai – atvirasis ir uždarasis.
„Esame turbūt vieninteliai Europoje, kurie neturi atviro baseino. Užsienyje tuo niekas negalėjo patikėti, nes mūsų vasaros tinkamos tokiems baseinams“, – pridūrė rinktinės treneris N.Papaurėlis.
Europos čempionato atrankos mačai
D grupė: Lietuva – Vokietija 2:20 (0:5, 1:3, 0:7, 1:5), Lietuva – Turkija 6:14 (1:5, 0:3, 2:3, 3:3), Lietuva – Baltarusija 3:11 (1:1, 1:3, 1:1, 1:7).
Sistema. 2016 metų Europos vyrų vandensvydžio pirmenybėse žais 16 komandų. Stipriausiųjų aštuonetas – Serbija, Vengrija, Italija, Juodkalnija, Kroatija, Graikija, Ispanija, Rumunija – iškart pateko į finalinį etapą Belgrade.
Dar 16 ekipų varžosi atrankoje. Pirmajame etape keturiose grupėse žaidė po keturias komandas. Antrajame etape spalio 9–11 d. komandos bus suskirstytos į kitas keturias grupes, o daugiausia taškų surinkusios aštuonios rinktinės pateks į Europos čempionatą.
