Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos (LGČA) prezidentas Antanas Vilčinskas ir jo dukra LGČA generalinė sekretorė Virginija Ogulevičienė praėjusių metų rudenį save paskyrė A.Sereikaitės treneriais per varžybas.
LGČA sprendimu, jie turėtų treniruoti 19-metę sportininkę per pasaulio ir Europos pirmenybes, pasaulio taurės varžybas.
Jiems priklausytų ir premija už A.Sereikaitės praėjusį savaitgalį Europos čempionate iškovotą bronzos medalį 1000 m distancijoje, taip pat galimos premijos už būsimus jaunosios čiuožėjos laimėjimus.
Tačiau iš tikrųjų nei A.Vilčinskas, nei V.Ogulevičienė netreniruoja sportininkės.
Per varžybas – be trenerių
V.Ogulevičienė buvo pirmoji A.Sereikaitės trenerė Vilniuje, bet ieškodama geresnių treniruočių sąlygų ir partnerių čiuožėja 2010 metais išvyko į Čekiją.
Jaunas treneris Jarmilas Hruza pasitiko ją, apgyvendino savo tėvo namuose ir treniravo iki 2014 metų Sočio žiemos olimpinių žaidynių, kuriose A.Sereikaitė 1500 m distancijoje užėmė 16-ąją vietą – aukščiausią iš Rusijoje startavusių Lietuvos olimpiečių.
Sočio žaidynėse pasipylė žiežirbos. Kai J.Hruza interviu užsiminė apie tai, kad į Čekiją lietuvė atvyko turėdama kuklius čiuožimo pagrindus, LGČA vadovai viešu laišku apkaltino čeką trenerį nekompetencija.
Po Sočio žaidynių A.Sereikaitė persikėlė gyventi ir treniruotis į Dresdeną, kur jos treneriu tapo Vokietijos jaunimo rinktinę treniruojantis bulgaras Miroslavas Bojedzinovas.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, jam per mėnesį mokama mažiau nei 400 eurų.
Pagal sutartį M.Bojedzinovas mūsų šalies sportininkę treniruoja tik Dresdene – per varžybas jis negali padėti mūsų šalies čiuožėjai.
„Toks buvo Vokietijos čiuožimo asociacijos sprendimas“, – aiškino V.Ogulevičienė.
Tad Europos čempionate Olandijoje A.Sereikaitė liko be trenerio. Padėti paruošti pačiūžas ir aptarti varžybų taktiką jai pasisiūlė tas pats J.Hruza.
„Galbūt ateityje pavyks susitarti, kad padėtų treneris M.Bojedzinovas, – sakė Lietuvos čiuožėja. – Norėtųsi per varžybas turėti žmogų, kuriuo būtų galima pasitikėti.“
Europos pirmenybes Olandijoje stebėjo ir V.Ogulevičienė. Ji savo pareigas apibūdino taip: „Mes esame pasirašę sutartį. Savo parašu esame atsakingi už A.Sereikaitės rezultatus ir visą varžybų seką. Tai – svarbus dalykas. Mes apmokame Agnės buto Dresdene nuomą, deriname išvykas į varžybas.“
5 tūkst. eurų pasiklydo?
A.Sereikaitė yra finansuojama iš kelių šaltinių, o pagrindines pajamas į asmeninę sąskaitą čiuožėjai perveda Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC).
Šios organizacijos vadybininkas Vilius Repšys yra atsakingas, kad valstybės parama pasiektų greitojo čiuožimo, taip pat šiuolaikinės penkiakovės, kalnų slidinėjimo ir dailiojo čiuožimo sportininkus. Jis teigė, kad jam jau keletą metų kyla įtarimų, ar LGČA veikla yra skaidri.
V.Repšys tebesaugo elektroninį laišką, kuriuo A.Sereikaitė prasitarė nesulaukusi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) stipendijos.
Rengiantis Sočio olimpinėms žaidynėms per LGČA nuo 2013 m. birželio iki 2014 m. balandžio A.Sereikaitei turėjo būti atseikėta 17 tūkst. litų (5 tūkst. eurų).
V.Repšio žiniomis, LTOK viceprezidentas Bronislavas Vasiliauskas reikalavo, kad A.Vilčinskas pervestų stipendiją A.Sereikaitei. Tačiau tie pinigai nepasiekė čiuožėjos iki šiol.
„Niekas negavo dokumentų, kur nuklydo A.Sereikaitei skirti pinigai“, – sakė V.Repšys.
Pradėjo ikiteisminį tyrimą
Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD), kuris skirs premiją A.Sireikaitei ir jos treneriams, direktorius Edis Urbanavičius teigė, kad šiuos klausimus dar nagrinės.
„Matyt, situacija nėra normali, reikės ją aiškintis“, – „Lietuvos ryto" televizijai teigė E.Urbanavičius. Jis pridūrė, kad susitikti su A.Sereikaite planuoja kovo mėnesį.
Klausimų LGČA turėjo ir E.Urbanavičiaus pirmtakas Klemensas Rimšelis. Jam vadovaujant KKSD buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl LGČA veiklos.
Vilniaus apygardos prokuratūra tebetiria, ar LGČA nerengė fiktyvių varžybų.
„Mes gavome dokumentų, kurie leidžia įtarti, kad galimai buvo klastojamos greitojo čiuožimo pirmenybės. Jų masiškumas, dalyvių skaičius turi įtakos ir asociacijos finansavimui.
Gautuose protokoluose buvo parašyta, kad dalyvavo konkretūs sportininkai, bet paklausus paaiškėjo, kad jie nestartavo“, – teigė K.Rimšelis.
Buvęs KKSD vadovas teigė, kad jam LGČA veikla priminė šeimos verslą.
„Tarp LGČA ir LOSC nuolat kildavo ginčų. LGČA visada domėjosi, kur patenka per LOSC A.Sereikaitei skiriami pinigai. Buvo matyti priešprieša ir nesusikalbėjimas tarp asociacijos vadovų ir pačios sportininkės, – sakė K.Rimšelis. – Asociacijos vadovas save vis įvardydavo treneriu, nors pati sportininkė tvirtino, kad jis netreniruodavo.“
V.Ogulevičienė, paklausta, kokie dabar santykiai tarp asociacijos ir A.Sereikaitės, teigė, kad bendravimas vyksta elektroniniu paštu.
„Anksčiau susitikus per varžybas jos veide šypsenos nebūdavo, ji vengdavo bendrauti.
Pernai aš tik iš vokiečių sužinojau, kad ji pasirinko treniruotis Dresdene, – aiškino LGČA generalinė sekretorė. – Išsiaiškinome šiuos reikalus, dabar bent jau per varžybas susiraukimo nebėra.“
