Olimpinė čempionė trečiadienį lankėsi Santariškių Vaikų onkohematologijos skyriuje, kur dalijosi savo istorijomis, atsakinėjo į klausimus bei jauniesiems įteikė dovanų.
„Žinokit, tikrai jaudinuosi“, – tik prisėdusi ant suoliuko teigė R.Meilutytė, kurios veide šalto susikaupimo, kokį matome prieš didžiuosius startus čempionatuose, nebuvo.
Pirmasis šuolis – kartus
Vos tik pasirodžius 17-metei plaukikei koridoriuje ėmė aidėti plojimai – taip ją pasitiko sergantys vaikai bei jų tėvai. Netrukus R.Meilutytė jau sėdėjo priešais būrį smalsių akių – Lietuvoje nežinoti, kas ji yra – tiesiog neįmanoma.
„Iš pradžių labai rimtai nežiūrėjau, bet po kelių metų viskas ėmė keistis, – apie pirmuosius savo yrius baseine pasakojo R.Meilutytė. – Bet esu žaidusi krepšinį, išmėginusi daug kitų sporto šakų. Netgi esu trumpam metusi plaukimą, kad žaisčiau krepšinį, tačiau vėliau sugrįžau.“
Ji atskleidė, kad pirmasis šuolis į baseiną atnešė nemalonių potyrių.
„Galvojau, kad moku plaukti ir nenuskęsiu, tad įšokau į gilią baseino vietą. Vos nepriburbuliavau. Tada mane su lazda ištraukė ir viskas buvo gerai. Bet tai buvo pirmas potyris“, – pasakojo R.Meilutytė.
Tai, kad baseinas – jos pašaukimas, ji suprato pagerinusi pirmąjį Lietuvos rekordą.
„Pagalvojau, kad pasiekiau tai, tad pradėjau kelti vis aukštesnius tikslus, sunkiau treniruotis“, – prisiminė vos penkiolikos metų olimpinį auksą laimėjusi plaukikė.
Dabar jai sunku suskaičiuoti, kiek medalių yra iškovojusi įvairiuose čempionatuose.
Saldumynai vilioja
Olimpinė pakyla ir jausmai Londone – temos, kuriomis labiausiai domėjosi mažieji, o R.Meilutytė atsakinėjo atvirai.
„Net nenorėjau leisti sau svajoti apie tą medalį, – apie olimpinė auksą kalbėjo plaukikė. – Tai būtų buvęs kažkoks kosminis tikslas. Man būtų pakakę patekimo į finalą, bet po pirmųjų plaukimų supratome, kad gal bus daugiau nei finalas. Pati ir save, ir kitus nustebinau. Bet tokio rezultato, koks buvo, nesitikėjome.“
Vaikų onkohematologijos skyriuje apsilankę sportininkai įprastai sulaukia klausimo apie mitybą, tad apie valgį teko pasakoti ir R.Meilutytei.
„Kiekvieną rytą valgau košę. Labiausiai mėgstu avižinę, – sakė R.Meilutytė. – Stengiuosi palaikyti sveiką mitybą. Būna įvairių patiekalų, bet sportininko valgiaraštis nėra labai ypatingas. Tiesiog stengiamės sveikai maitintis, valgyti daug baltyminių produktų, daržovių. Aišku, reikia vengti saldumynų, bet man sunkiai sekasi.“
Ar R.Meilutytė valgo ir pyragus su kremais?
„Kartais. Reikia pabūti ir žmogumi“, – šypsojosi ji.
Netrukus R.Meilutytė į rankas griebė rašiklį ir paliko savo autografą ant visų marškinėlių, tapusių prieššventine dovana.
Linkėjo šypsenų
„Tai kitokia patirtis“, – po pokalbių su vaikais sakė R.Meilutytė. Ji dėkojo susirinkusiems, kad šie leido pakeisti dienotvarkę.
„Man tas bendravimas su vaikais buvo artimas. Jaučiau, kad susidraugavome. Labai smagu, kad suteikiau jiems gerų emocijų, o jie man“, – kalbėjo plaukikė.
Dažniausiai besišypsanti R.Meilutytė sunkiai sergantiems vaikams linkėjo ne tik sveikatos, bet ir gerų emocijų, plačių šypsenų.
Prie pastarųjų plaukikė prisidėjo pati – vien atvykusi ji sutraukė būrį susidomėjusių vaikų, akylai stebėjusių plaukimo žvaigždę, o gavę dovanų mažieji pralinksmėjo dar labiau.
Ar dovanas išdalinusi R.Meilutytė turi savo svajonę, kurią norėtų atrasti po Kalėdų eglute?
„Man nėra taip, kad daug tikiuosi. Svarbu, kad žmogus dėmesį parodo. Bet kas yra miela“, – sakė plaukikė, kuri Kalėdas sutiks Lietuvoje, tačiau po jų keliaus į Angliją.
