Pasaulio čempionė, olimpinių žaidynių prizininkė, prestižinių lenktynių „Tour de France“ ir kitų svarbių tarptautinių varžybų laimėtoja Lietuvos pilietybę prarado tada, kai tapo Italijos piliete.
Tačiau pati sportininkė tvirtino net nežinojusi, kad galioja tokia tvarka.
D.Žiliūtę greičiausiai suklaidino kitos garsios dviratininkės Editos Pučinskaitės situacija. Pastaroji Italijos piliete tapo kiek anksčiau, dar tuomet, kai Lietuvos įstatymai nedraudė turėti dvigubos pilietybės.
E.Pučinskaitės pėdomis pasekusiai D.Žiliūtei jau teko rinktis – ar Italijos, kurioje gyveno su vyru ir dukterimi, pilietybę, ar Lietuvos.
2002 metais D.Žiliūtė ištekėjo už Italijos kalnų slidininko Maurizio Mario, o Italijos pilietybę gavo po penkerių metų.
Užsivėrė durys į olimpiadą
Tapusi Italijos piliete mūsų šalies rinktinės narė galėjo dalyvauti įvairiuose čempionatuose, tačiau jai užsivėrė durys dalyvauti olimpiadoje. To stengtasi neafišuoti.
Vis dėlto greičiausiai būtent dėl šios priežasties Sidnėjaus olimpiados prizininkė negalėjo startuoti Pekino olimpiadoje.
Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovas Artūras Poviliūnas yra viešai pripažinęs, jog buvo svarstoma, kaip D.Žiliūtė iki olimpiados galėtų susigrąžinti prarastą pilietybę.
Bet tokiu atveju lietuvei būtų tekę atsisakyti itališko paso.
Pasak A.Poviliūno, tuo metu Italijos klubui sėkmingai atstovavusi D.Žiliūtė tokio noro nerodė.
Didesni pinigai neviliojo
Vis dėlto prieš kelias dienas „Lietuvos ryto“ televizijos kalbinta sportininkė tvirtino, kad kitos šalies pilietybę ji pasirinko tik dėl buitinių priežasčių, be to, nežinojo, kad automatiškai neteks Lietuvos pilietybės.
„Aš niekada neatstovavau Italijos rinktinei.
Man niekada į galvą nešovė mintis, kad norėčiau tapti kitos šalies piliete dėl to, kad Italijos rinktinė man galbūt būtų pasiūliusi trigubai daugiau pinigų. Aš esu Lietuvos pilietė“, – tvirtino D.Žiliūtė.
Iš Prezidentūros – tyla
Praradusi Lietuvos pilietybę tituluota sportininkė dar bandė nenuleisti rankų ir kreipėsi į šalies vadovus, bet nieko nepešė.
„Asmeniškai parašiau laišką prezidentui Valdui Adamkui, rašiau ir dabartinei šalies vadovei Daliai Grybauskaitei.
Jie žino, kokia mano padėtis, koks požiūris į lietuviškumą, ko aš norėčiau ir kaip jaučiuosi – kaip italė ar lietuvė.
Bet jokio atsakymo iš jų negavau“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „24/7“ su nuoskauda balse kalbėjo Lietuvą garsinusi lenktynių „Tour de France“ laimėtoja.
Pasikeitė Lietuvos įstatymai
Priesaiką kitai valstybei davusi D.Žiliūtė kol kas net išimties tvarka negali pretenduoti į dvigubą pilietybę. Tai ji galėtų daryti, jei Seimas priims prezidentės pasiūlytas įstatymo pataisas.
Pagal 2007 metais pasikeitusią tvarką, susigrąžinti Lietuvos pilietybę D.Žiliūtė būtų galėjusi tik atsisakiusi kitos šalies pilietybės.
Kai 2005 metais ji rūpinosi dukters Ilarijos dokumentais, mūsų šalies įstatymai dar leido turėti du pasus.
Tai jai esą buvo paaiškinta ir Lietuvos ambasadoje Romoje.
Bet pateikusi prašymą gauti Italijos pasą D.Žiliūtė teigiamo atsakymo sulaukė tik po poros metų, kai Lietuvoje jau buvo įsigaliojusi nauja tvarka. O ji dviratininkei nebuvo palanki.
„Nežinojau, kad per tą laiką Lietuvoje pasikeitė įstatymai.
Ar gali taip būti, kad iš manęs automatiškai atimta Lietuvos pilietybė?
Aš turiu lietuvišką socialinio draudimo pažymėjimą ir kiti dokumentai susiję su Lietuva“, – tuomet sutrikusi „Lietuvos rytui“ kalbėjo dviratininkė. (LR)
