Anot organizatorių, 35-oji regata tikrai gali būti vadinama viena įsimintiniausių per visus 46-erius jos rengimo metus. Regata buvo panašesnė į kelionę aplink pasaulį, kai buriuotojai išbandomi visomis įmanomomis oro sąlygomis. Regatos pradžioje buriuotojai gaudė silpniausius vėjo gūsius, o penktąją regatos dieną oro sąlygos apsivertė ir buriuotojams teko galynėtis su rudenišku štormu. Iš šiaurės atkeliavęs štormas buvo išties stiprus daugiau nei parą, jachtos plaukė esant 20-30 metrų per sekundę vėjui. Nors buvo ir lūžusių stiebų bei apgadintų laivų, Maltos karališkasis jachtklubas negavo pranešimų apie rimtus sužalojimus ar netektis.
„Startavę beveik be vėjo buriuotojai prašė likimo, kad jo rastųsi. Ir jie buvo išgirsti su kaupu, ne kiekviena įgula pajėgė susidoroti su stipriu šiurės vakarų vėju. Tad finišavo tik daugiau nei 50 jachtų, kitos pasirinko prieglobstį Sicilijos uostuose“, – apdovanojimo ceremonijoje juokaudamas pasakojo Godwin Zammit, Karališkojo Maltos jachtklubo komandoras.
Apdovanojimuose kalbinti buriuotojai kaip susitarę teigė, kad svarbiausias pasiekimas buvo pasiekti finišą. Regatos finišo nepasiekė net 71 jachta – tai dar vienas šios regatos rekordas, kuris iliustruoja šiųmetės regatos sudėtingumą.
Vėjai ir bangos nelepino
608 jūrmylių maršrutą įveikusi per 4 dienas 13 valandų 35 minutes ir 5 sekundes maltiečių jachta „Artie“, vadovaujama kapitono Lee Satariano, paskelbta absoliučia šių metų laimėtoja. Taip pat ši jachta pripažįstama ir IRC4, ORC4 bei visos ORC grupės laimėtoja.
„Buvo tokios sudėtingos buriavimo sąlygos, kad pirmiausia džiaugiuosi, jog apskritai finišavome. Džiaugiuosi, kad mūsų įguloje yra daug jaunų, olimpinėmis klasėse buriuojančių buriuotojų. Tikiu, kad drauge ir ugdome Maltą ateityje garsinančią jaunąją kartą, – po finišo kalbėjo „Artie“ kapitonas. – Nors startas mums nebuvo labai sėkmingas, antrąją dieną pradėjome atsigriebti. Dėl teisingos taktikos ir gerų sprendimų dar prieš prasidedant audrai buvome geroje pozicijoje – pergalės mums leido tikėtis gera įgula ir laivas“.
„Buvo devynių metrų aukščio bangos ir vėjas dažnai sustiprėdavo daugiau nei 40 mazgų – tai galiu pavadinti tikrai laukinėmis sąlygomis, tad reikėjo laviruoti tarp sprendimo kuo greičiau pasiekti finišą ir siekio apsaugoti laivą“, – pasakojo „Artie“ įgulos narys Sebastian Ripard.
Lietuvių sąlygos nelepino
Jachtos iš Lietuvos „Ambersail“, šioje regatoje dalyvaujančios trečiąkart, sėkmė nelepino. Kadangi „Ambersail“ statyta lenktynėms atvirame vandenyne, šiai jachtai mielesni švilpiantys uraganai, o ne švelnūs Viduržemio jūros brizai.
Regatos pradžioje „Ambersail“ įgulai stigo vėjo, o vėliau užklupusi audra privertė daugiau dėmesio sutelkti į jachtos ir įgulos saugumą, o ne sportinį rezultatą.
Sauliaus Pajarsko vadovaujama „Ambersail“ įgula regatos maršrutą įveikė per keturias dienas ir beveik devynias valandas. Pirmoji finišo liniją kirto beveik dukart už „Ambersail“ didesnė Slovėnų jachta „Esimit Europa 2“, kuri maršrutą įveikė per tris dienas ir dešimt valandų, bei „Ambersail“ aplenkė dvidešimt trimis valandomis.
Sauliaus Veselausko vadovaujama „Hispaniola“, kurios didžiąją dalį įgulos sudarė buriuotojai iš Lietuvos, regatos maršrutą įveikė per šešias dienas ir dvylika valandų. Mažesnis už jachtą „Ambersail“ laivas „Hispaniola“ nuo Viduržemio jūroje siaučiančios audros buvo priverstas slėptis už Lampedūzos salos.
Visuotinė šventė Maltoje
Buriavimas ir laivyba – neatsiejama Maltos dalis, o „Rolex Viduržemio jūros regata“ yra vienas svarbiausių salos renginių.
Regatos eiga aptarinėjama ne tik tarp buriuotojų, bet ir tarp visų maltiečių.
Regata yra vienas svarbiausių sporto turizmo skatinimo renginių rudenį, kurį aktyviai palaiko Maltos vyriausybė – apie regatos svarbą valstybei bei turizmo sektoriui kalbėjo ir aukšti šalies pareigūnai apdovanojimų ceremonijoje.
Šiemetė „Rolex Viduržemio jūros regata“ buvo rekordinė – startavo 122 laivai iš daugiau nei 20 valstybių. Spalio 18-25 dienomis rengtų varžybų metu dalyviai turėjo įveikti 608 jūrmylių maršrutą.
