„Šios varžybos įėjo į žirginio ištvermės sporto Lietuvoje istoriją kaip vienos svarbiausių, - teigia varžybų organizatorės Žirginio sporto asociacijos valdybos narys Rimvydas Tamulaitis. - Kurtuvėnuose tarptautines varžybas rengiame kasmet nuo 2009-ųjų ir esame sukaupę nemažai patirties. Džiaugiamės, galėdami išplėsti savo galimybes ir renginio kokybe nenusileisti kitoms šalims“.
Tarptautinės varžybos rengiamos pagal Tarptautinės Žirginio sporto federacijos (Fédération Équestre Internationale, FEI) reglamentą. Nors leidimas leisti varžytis 160 km trasoje buvo suteiktas likus savaitei iki varžybų, šeimininkai puikiai susitvarkė. Dalyvavo 42 raiteliai – dvigubai daugiau nei įprastai. Suaugę varžėsi CEI3* 160 km, CEI2* 120 km ir CEI1* 80 km trasose, o jauniai – CEIYJ2* 120 km ir CEIYJ1* 80 km trasose. Be lietuvių, dalyvavo raiteliai iš Švedijos, Norvegijos, Lenkijos, Estijos, Olandijos, Suomijos, Baltarusijos, Danijos, Rusijos.
Ilgiausią CEI3* 160 km trasą greičiausiai įveikė švedė Anelie Eriksson su žirgu King Peak, nujojusi distanciją per 9 valandas 25 minutes ir 44 sekundes. CEI2* 120 km trasoje geriausiai pasirodė norvegė Suzanne Neset su žirgu Azala Zerah, įveikusi distanciją per 7 valandas 17 min ir 57 sekundes. CEI1* 80 km distanciją greičiausiai įveikė Magdalena Glod iš Lenkijos su žirgu Charyzma per 4 valandas 46 minutes ir 13 sekundžių.
Lietuvos raitelės varžėsi 120 km distancijoje – Ugnė Mateikaitė su žirgu Vakumu, 80 km distancijoje – Danguolė Lastauskaitė su žirgu Hiatu, užėmusi penktą vietą, jaunių 80 km distancijoje – Eglė Zavadskytė su žirgu Senegalu, užėmusi antrą vietą, ir Gabrielė Mateikaitė su žirgu Styga.
„Ištvermės jojimo sporte svarbiausia yra žirgo sveikata, - teigia ištvermės jojimo sporto teisėjas Gintaras Oliškevičius. - Varžybų trasa padalijama į atkarpas, kurias įveikus, tikrinamas žirgų pulsas, dehitratacijos lygis, kvėpavimas, apžiūrima, ar nėra traumų. Reikalavimų neatitinkantiems žirgams neleidžiama tęsti varžybų. Varžybose laimi greičiausiai trasą įveikęs duetas, tačiau prestižinis apdovanojimas atitenka raiteliui, kurio žirgas po varžybų yra geriausios būklės.“
Kitas tarptautines ištvermės jojimo varžybas numatoma surengti 2015 metų rugsėjį.
Apie Žirginio sporto asociaciją. Žirginio sporto asociacija populiarina ištvermės jojimą ir žirginį turizmą bei siekia vienyti ištvermės jojimą ir žirginį turizmą remiančius žmones. Asociacija bendradarbiauja su kitomis panašaus profilio institucijomis Lietuvoje ir užsienyje, koordinuoja ištvermės jojime ir žirginiame turizme dalyvaujančių asmenų veiklą bei skatina savininkų, veisėjų, raitelių, trenerių, varžybų teisėjų ir veterinarijos specialistų bendradarbiavimą, organizuoja jojimo varžymas, konferencijas bei kursus.
