Lietuvos vandensvydžio pirmenybės šiemet prasidėjo kiek pasikeitusios. Ankstesni šalies čempionatai būdavo atviri ir lietuviai rungdavosi kartu su užsienio komandomis.
Svečiai susižerdavo pirmąsias vietas, o Lietuvos čempionų titulas atitekdavo geriausiai pasirodžiusiai šalies komandai.
Šiemet turnyre klubų iš užsienio nėra.
Varžovus įveikė be vargo
„Į Lietuvos čempionatą atvykstančios Baltarusijos ir Moldovos komandos – beveik jų rinktinės, tik be vieno kito žaidėjo, – sakė „Baltic Amadeus“ komandos vyriausiasis treneris Nerijus Papaurėlis. – Tai profesionaliai sportuojančios komandos.
Lietuvos ekipos nuo jų stipriai atsilieka meistriškumu. Kai kurie mačai neduodavo jokios naudos nei mums, nei užsieniečiams, todėl nutarta surengti atskirą čempionatą.“
Vilniaus „Baltic Amadeus“ pranašumas pirmajame etape nė karto nesukėlė abejonių. Komanda rungtynes laimėjo 7, 10, 13 ir 16 įvarčių persvara.
Svarbiausia rasti motyvaciją
„Sprendimas rengti uždarą čempionatą pasiteisino, – neabejojo „Baltic Amadeus“ treneris N.Papaurėlis. – Reikia, kad kuo daugiau jaunų sportininkų surinktų komandas ir taip keltų šalies vandensvydžio lygį.“
N.Papaurėlis svajoja, kad padidinus šalies vandensvydininkų meistriškumą po daugiau nei dešimties metų pertraukos su Lietuvos rinktine būtų galima sugrįžti į Europos vandensvydžio žemėlapį.
„Sunku tai padaryti, nes sulaukę 18–20 metų daugelis vaikinų meta šį sportą.
Rinktinės gaivinimą pradėjome nuo savo komandos, kad geriausi žaidėjai turėtų tikslą ir motyvaciją atstovauti rinktinei“, – pasakojo N.Papaurėlis.
„Baltic Amadeus“ ekipa yra Lietuvos rinktinės pagrindas.
Per dvejus metus sustiprės
Nors, pasak pašnekovo, apie nacionalinės komandos atsigavimą kalbėti dar anksti, jaunimo rinktinių rezultatai nuteikia optimistiškai.
N.Papaurėlis tikino, kad jaunimo rinktinę galima vadinti stipriausia Baltijos ir Šiaurės Europos šalių regione.
Trenerio teigimu, po 2–3 metų iš šios kartos galima tikėtis gerų rezultatų suaugusiųjų varžybose.
„Pernai vyrams pavyko nugalėti stiprias Baltarusijos, Lenkijos rinktines, todėl būtų įdomu parungtyniauti su kitų šalių Europos komandomis. Bet tam reikia dalyvauti Europos čempionato atrankoje.
Šiemet joje dar nedalyvausime, nes paraišką turėjome pateikti 2013-ųjų pabaigoje. To nepadarėme dėl ribotų finansinių galimybių ir per žemo žaidėjų meistriškumo. Kita atranka laukia po dvejų metų. Iki to laiko sustiprėsime“, – vylėsi N.Papaurėlis.
Įmanoma ir užsidirbti
Komandai atstovauja mėgėjai – studentai, darbuotojai. Vilniečiai treniruojasi 5–6 dienas per savaitę, bet tik kartą per dieną – prieš vidurnaktį.
Beje, būtent dėl bazių trūkumo Lietuvoje anksčiau vargiai galėjo vykti ir Europos čempionato atrankos kovos. Ilgainiui būtų galima bandyti sekti profesionalių Europos komandų pavyzdžiu ir netgi užsidirbti iš vandensvydžio.
Vokietijoje vandensvydininkai uždirba vidutiniškai 3–5 tūkst. eurų per mėnesį.
Prieš kelerius metus vandensvydžio superžvaigždė serbas Aleksandras Šapičius su Rusijos klubu pasirašė rekordinę trejų metų 1 milijono eurų sutartį.
