Vilnietis M.Katkus – vienas pirmųjų apie 60 narių vienijančio bėgikų klubo „F.O.C.U.S running“ narių, savo jėgas išbandęs ir prestižiniuose pasaulio maratonuose.
„F.O.C.U.S running“ klubas nuo balandžio 2-osios organizuoja bendras treniruotes, į kurias kviečia visus šios sporto šakos mėgėjus – ir pradedančiuosius, ir jau patyrusius.
Durys visiems atviros
Triskart per savaitę – pirmadienį, trečiadienį ir šeštadienį – Vingio parke bėgikus suburs klubo vadovas treneris Povilas Rakštikas. Jis tikino, kad priims visus norinčius bėgioti.
„Iš patirties žinome, kad treniruotės padeda naujokams išsikelti tikslus, o bėgiojantiems – juos išsigryninti ir rengtis Vilniaus maratono bėgimams“, – sakė treneris P.Rakštikas.
Jis labiau pasigenda vyresnio amžiaus bėgikų ir dar tik pradedančių.
„Galbūt jie mano, kad mes rengiame profesionalus. Tačiau noriu patikinti, kad kviečiame visus ateiti ir pasisemti jėgų, – sakė P.Rakštikas. – Po pirmųjų treniruočių suskirstome bėgikus pagal pajėgumą ir jie dirba pagal trenerių sudarytus planus.“
Kartu bėgti smagiau
Pasirodžius pirmiesiems pavasario saulės spinduliams Vilniuje jau buvo galima išvysti bėgikus, kurių su kiekviena diena daugėja.
Kai kurie bėga vieni, kiti – su draugais ar grupėmis. P.Rakštikas teigė, kad bėgimas su grupe žmonių suteikia naudos.
„Bendrauji, dalijiesi įspūdžiais, – privalumus vardijo treneris. – Darbas grupėje motyvuoja, atsiranda drausmė. Buvimas bendraminčių būryje visada palaiko, grupėje lengviau prisitaikyti.
Galima mokytis iš kitų. Bet aš visada rekomenduoju pabėgioti ir vieniems.“
Čikagos maratonui besiruošiantis M.Katkus teigė, jog bendros treniruotės vertingos visiems – ir pradedantiesiems, ir patyrusiems.
„Bėgikams nuolat kyla įvairių klausimų – pradedant nuo to, kokius batelius avėti, baigiant marškinėlių nutrinamais speneliais. Atsakymai į juos palyginti paprasti, bet vienam suprasti sunkiau.
Kolektyve visada lengviau dirbti, todėl tokios treniruotės praverčia“, – sakė bėgimo entuziastas.
Jei kyla abejonių, nepradėk
Nors dauguma naujokų prieš pradėdami bėgioti nusiperka specialius batelius, aprangą, P.Rakštikas siūlo naujokams iškart nepulti į parduotuves.
„Tai reikėtų daryti po pirmųjų treniruočių. Paprastai per jas susidėliojame, įvardijame viską, ko reikia bėgikui. Tada galima sužinoti, kokios daiktų savybės svarbios, pateikiame ir rekomendacijų. Pirmai treniruotei pakaks sportinės aprangos ir sportinių batelių“, – sakė treneris.
O ką daryti, kad po pirmųjų treniruočių įsigyta avalynė nedulkėtų numesta į kampą?
„Iš pradžių reikia nuspręsti, ar nori bėgioti, ar ne. Jeigu abejoji, tai gal ir nereikėtų, – kalbėjo P.Rakštikas. – Svarbu suprasti, kad jeigu ir pradėjai bėgioti, apsisprendimas bus nuolat išbandomas.
Pakilimai ir duobės yra natūralu. Didžiausias menas yra suvokti, kad tai tik laikina duobė, kai nesinori keltis ir eiti į treniruotę.
O motyvacijos suteikia ir bendros treniruotės, žinojimas, kad bendraminčiai tavęs laukia.
Bendrumo jausmas, paraginimai, vienas kito palaikymas sutelkia ir veda į priekį.“
Nebuvo sportiškas vaikinas
Vienas pavyzdžių, kad bėgimas – užkrečiama liga, – M.Katkus. Prieš ketverius metus pirmąjį maratoną bėgęs 35-erių vyras šiemet planuoja dalyvauti trečiajame prestižiniame maratone Čikagoje. Anksčiau jis dalyvavo didžiojo šešeto maratonuose Berlyne ir Bostone.
„Dabar dar liko apsilankyti Niujorko, Londono ir Tokijo maratonuose, – apie ateities planus kalbėjo bėgikas. – Man patinka bėgti ir tokiame ramiame maratone kaip Vilniaus.
Bet jeigu bėgi greičiau, ties savo galimybių riba, tai labai smagu išmėginti Berlyną, kai su tavimi bėga keliasdešimt tūkstančių žmonių.“
M.Katkus sakė, kad prieš pradėdamas bėgioti jis nebuvo sportiškas. „Ypač nesportiškas“, – nusijuokė entuziastas.
M.Katkus teigė, kad šiltuoju metų laiku kiekvieną dieną keliesi ir eini miegoti su mintimi, kad turi pasirengti bėgimui. O pats bėgimas kainuoja labai daug jėgų. Po to jau gali sau leisti pailsėti.
„Aš maratonus derinu su savo atostogomis“, – sakė bėgikas.
Daug miestų aplankęs M.Katkus Vilniaus infrastruktūros labai nepeikė, bet turi pastabų.
Norisi atskiro takelio
„Vilnius – nuostabus žalias ir gražus miestas. Turime senamiestį, paupį.
Frankfurte, Londone ar kituose miestuose prie upės būna rezervuota vieta dviratininkams ir bėgikams.
Norėtųsi, kad ir pas mus taip būtų. Turime takelį, bet tos plytos nėra tinkamos bėgioti.
Galima pasvajoti apie prižiūrimą ar asfaltuotą takelį, kuris driektųsi nuo Valakampių iki Vingio parko, – sakė bėgikas. – Žinoma, bėgimas žavus tuo, kad gali pats susirasti kelių, tačiau norisi turėti vietų, kurios tiesiog būtų skirtos ir bėgikams, ir dviratininkams.“
