Triukšmingos, rusiškomis dainomis skambančios gatvės, judrus paplūdimys, palmės, švelnus oras, žaliuojantys parkai. Čia neišvysi žavių sportininkių, įsispraudusių į sportinius kostiumus. Tačiau sutiksi ne vieną vasariškai pasipuošusią merginą. Žiemos olimpinių žaidynių sostinės vardą gavęs Sočis gyvena ne žiemišku, o beveik vasarišku ritmu.
Pusė milijono gyventojų turintis garsiausias Rusijos kurortas anaiptol neprimena žiemos olimpinių žaidynių sostinės. Olimpiada vyksta už pusšimčio kilometrų esančiame šiuolaikiškame kurorte Adleryje, kur įsikūręs Olimpinis parkas.
Dar toliau - už 100 km nuo Sočio įsikūrusios slidinėjimo, biatlono, kalnų slidinėjimo, rogučių, skeletono trasos.
Violetiniai plakatai su Sočio olimpiados atributika primena miesto gyventojams, kad šalia jų gyvenimų vyksta svarbiausias žiemos sporto renginys, bet 17 laipsnių šiluma kasdien lepinamo kurorto prie Juodosios jūros gyvenimas bėga sava vaga.
Tačiau naujienoms iš olimpinių trasų Sočio gyventojai nėra abejingi - turguje ar gatvėse aptarinėjami įdomiausi rezultatai, o daugiausia dėmesio, žinoma, sulaukia ledo ritulys. Visi nekantriai laukė ketvirtadienio popietės, kai Rusijos ledo ritulininkai susitiko su Slovėnijos rinktine.
„Reikės kuo daugiau alaus užsisakyt", - šypsojosi ledo ritulio gerbėjai. Šie turėjo progos džiūgauti - rusai laimėjo 5:2.
Koks Sočio paveikslas žiemos olimpinių žaidynių metu? Ką apie sporto šventę jų kaimynystėje galvoja miesto gyventojai? Išsamus reportažas iš Sočio - šeštadienio dienraštyje „Lietuvos rytas".
