Jis su partnere Penny Coomes tada užėmė 20 vietą. Bet kai N.Bucklandas paliko Vankuverį, širdies problema išvyko kartu su juo, rašo BBC.
Ji vadinama tachikardija, gerokai pagreitinanti širdies dūžių ritmą.
Metai bėgo, o situacija blogėjo. Stresas ir spaudimas alino sportininko kūną. Tai jautėsi per svarbiausius pasirodymus. Viename iš jų N.Bucklando širdis įsisiautėjo, kai per minutę buvo užfiksuota 270 dūžių.
„Negali nieko padaryti. Būni sustingęs, - sakė sportininko treneris Jevgeninus Platovas. - Tai labai rimta problema.“
Spalį medikams neliko kitos išeities. Jie turėjo operuoti britą. Tachikardija sportininkui yra ypač pavojinga, o artėjant olimpiadai, reikėjo sutvarkyti organizmą.
„Štai ir dingo olimpiada, - savo mintis prisimena N.Bucklandas. - Per procedūrą buvau sąmoningas. Pamenu, kai jie viską išmėgino – kažką darė, tada stebėjo ekranus. Tai labai keista patirtis, bet užtat žinojau, kas vyksta. Jie turėjo pašalinti nervą, kėlusį problemas. Tai gąsdino. Aš nejaučiau, kad jie kažką daro, bet chirurgas man pranešė, ką ketina daryti. Jis manęs paprašė retai ir lėtai kvėpuoti ir nejudėti. Tai buvo keista.“
Kol sunerimusi P.Coomes atsakinėjo į trumpąsias žinutes, chirurgai sulopė 24 metų sportininką ir išsiuntė jį toliau siekti svajonių. N.Bucklandas tada negalėjo patikėti, kad viskas gerai, bet drąsiai leidosi į kelią.
„Nickas paskambino man po operacijos, - sakė J.Platovas. - Tai buvo jau po poros dienų. Jis pasakė, kad jau tada jautėsi daug geriau, bet paprašiau jo nusiraminti. Tada jis atsakė: „Aš pasiruošęs. Atvykstu.“ Buvome visi sunerimę, todėl treniruotės buvo labai lengvos. Tada pradėjome šiek tiek daugiau spausti. Jam viskas buvo gerai. Per paskutinį pasaulio čempionatą, po trijų minučių pasirodymo, jo širdis mušė 270 dūžių per minutę. Dabar viskas gerai.“
J.Platovas nekantrauja pamatyti, ką gali parodyti pora, apsigynusi nuo ligos. Tad pagalvokite, ką dabar jaučia N.Bucklandas ir P.Coomes.
Čiuožėjai ant ledo jau pademonstravo, kad be širdies negalavimų jie gali šokti aukštai. Sausį jie laimėjo Europos čempionato bronzą, pasiekdami savo geriausią rezultatą.
„Dėl to jaučiame didelį pasitikėjimą savimi, - sakė N.Bucklandas, po pirmosios treniruotės. - Galiu vykti į turnyrus žinodamas, kad širdis nepradės plakti it pašėlusi.“
„Tai nuostabiausias jausmas pasaulyje, - sakė P.Coomes. - Laimėti bronzą buvo nuostabu. Tikiuosi, kad greitai pasieksime dar daugiau. Jaučiu alkį ir norą eiti tolyn.“
Čia porai padėti turėtų J.Platovas. Treneris puikiai žino, ką reiškia siekti rezultatų. Jis su Oksana Grišiuk dukart laimėjo olimpinį auksą.
„Jeigu pateksime į pagrindinį dešimtuką, rezultatas bus geras. Aštuntukas būtų nuostabu, bet tam reikėtų 110 proc. darbo, - šansus skaičiavo J.Platovas, įvertinęs, kad pora nėra visiškai nušlifavusi savo šokio. - Nepamirškime, kad Europoje nebuvo dviejų porų lyderių, o Sočyje jos dalyvaus.“
„O kaip dėl 2018 metų“, - trenerio žodžius nutraukia klausimas. „Medaliai. Negaliu pasakyti kokie, bet jie tikrai bus. Treniruosimės dešimt valandų per dieną, o ne dešimt. Mes dirbame labai sunkiai ir man net nereikia jų spausti. Tai ilgalaikis darbas, todėl tada jau iškovosime medalius“, - sakė J.Platovas.
